2017 m. spalio 18 d., Treciadienis

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Galutinai paaiškėjo: „Savaitraštis Kaunui“ nebebus leidžiamas

2017-10-12
 
 

Brigita Sabaliaukaitė

 

Nuo rugpjūčio mėnesio Kaune nebeleidžiamas savaitinis leidinys galutinai stabdo savo veiklą. Tai portalui „Kas vyksta Kaune" patvirtino patys leidėjai, nepanorę detaliau komentuoti susidariusios situacijos.

 

2015-ųjų vasaros pabaigoje entuziastingai pradėtas leisti naujas leidinys apie Kauno miestą ir rajoną išgyveno dvejus metus: šių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje redakcija paskelbė, kad mėnesį atostogaus, o rugsėjį buvo galutinai priimtas sprendimas leidinio nebeleisti. Savaitraščio interneto erdvėje paskutinės naujienos patalpintos rugsėjo mėnesio data. Nurodytu kontaktiniu telefonu niekas neatsiliepia, skiltyje „Prenumerata" metama sistemos klaida.

 

 

Darbuotojams liko nesumokėta už darbą

 

Portalo „Kas vyksta Kaune" redakcijos žiniomis, savaitraščio veikla stabdoma dėl finansinių sunkumų. Spalio mėnesio rekvizitai.lt duomenimis „Savaitraštį Kaunui" leidusioje bendrovėje „Kauno reikalai" yra įdarbinti 6 darbuotojai, įsiskolinimas SODRAI spalį pasieks 8 tūkst. eurų ribą.

Jau birželio pradžioje viešojoje erdvėje buvo pasklidusi informacija apie sunkią ekonominę šio leidinio situaciją, nesumokėtus atlyginimus darbuotojams ir autoriams. Pasak portalui „Kas vyksta Kaune" pavardžių nenorėjusių viešinti kolegų, daugumai šiemet šią darbovietę palikusių žurnalistų darbdavys liko skoloje už 2 - 3 mėnesių darbą.

Ar bus atsiskaityta su darbuotojais, įmonės atstovai portalui „Kas vyksta Kaune" nenorėjo komentuoti. Taip pat viešai neteikiama ir informacija, kaip bus atsiskaitoma su prenumeratoriais, kurie šį leidinį užsisakė iš anksto iki šių metų pabaigos.

 

Prenumeratoriai informacijos kol kas negavo

 

Prieš kelias savaites į portalo „Kas vyksta Kaune" redakciją paskambinusi leidinio „Savaitraščio Kaunui" prenumeratorė kaunietė Gražina skundėsi, kad internete nurodytu redakcijos kontaktiniu telefonu jai niekas neatsiliepia ir neperskambina. Moteris norėjo sužinoti, ar gaus ketvirtadieniais leidžiamą pamėgtą leidinį. „Jau rugsėjo vidurys, kiek jie gali atostogauti?", - piktinosi skaitytoja. Iki šios dienos moteris nėra gavusi informacijos, kad leidinys nebebus leidžiamas ir, kokiu būdu ji galėtų atgauti už laikraščio prenumeratą iki metų pabaigos sumokėtą avansą.

 

Moteris apgailestavo, kad anksčiau leidinį pati atsiimdavo redakcijoje, tačiau birželį nusprendė, kad geriau sumokės papildomai ir gaus į savo pašto dėžutę. Ji teigia, kad be prenumeratos mokesčio, papildomai sumokėjo dar 15 eurų, tačiau nuo rugpjūčio šio leidinio taip ir nebegavo. Vietoje savaitraščio leidėjai prenumeratoriams pasiūlė du mėnesinius žurnalus, kurie ir buvo pristatyti ir moters pašto dėžutę. „Nelabai mane jie sudomino, bet nepasirinksi", - sakė žurnalus apie Lietuvos ir pasaulio politiką bei statybas gavusi kaunietė.

 

VDU botanikos sode dirbanti kaunietė sakė didelės problemos iš šios situacijos nedaranti. „Ne tokie ir dideli prarasti pinigai, labiau paties laikraščio gaila, kad nebebus leidžiamas", - portalo žurnalistams sakė ji.

 

Žurnalistų sąjunga pasiryžusi ginti narius

 

 

 

Susidariusią situaciją portalas „Kas vyksta Kaune" paprašė pakomentuoti Lietuvos žurnalistų sąjungos  pirmininką Dainių Radzevičių, kuris pripažino, kad turėjo informacijos apie ne itin gerai besiklostančią šio leidinio ekonominę situaciją. Pasak jo, liepos mėnesį į LŽS kreipėsi vienas buvęs „Savaitraščio Kaunui" darbuotojas, prašęs pagalbos atgauti skolą už darbus. „Tačiau paaiškėjo, kad paslaugas jis teikė pagal individualios veiklos pažymėjimą, o tai gerokai apsunkina galimybę atgauti uždarbį. Pirmumas bankroto atvejais teikiamas valstybės institucijoms, darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartis, tik tuomet - likusiems kreditoriams", - sakė D. Radzevičius. Pasak jo, LŽS savo nariams tokiais atvejais siūlo nemokamas teisininko paslaugas ir konsultacijas, tačiau šiuo atveju minėtas darbuotojas nusprendė, kad teisinis kelias nebus efektyvus.

„Kaip profesinė sąjunga žurnalistams patariame labai gerai įsivertinti, ar ne per didelė rizika dirbti su individualios veiklos pažymėjimais, ypač jei jūsų veiklos užsakovas - vienintelis leidinys. Dar vienas patarimas - dirbti pasiprašius avanso. Juk prekių ar paslaugų tiekėjams - tai normali praktika, kodėl negalėtų ja naudotis ir kūrybinių profesijų atstovai? - patarė LŽS vadovas.

D. Radzevičiaus teigimu, panaši praktika, kuomet su spaudos darbuotojais neatsiskaitoma už kelis mėnesius, nėra vienetinis atvejis. Šiuo metu dėl panašios situacijos LŽS turi ir kitą skundą, leidinio pavadinimo vadovas atskleisti nenorėjo. Portalas „Kas vyksta Kaune" turi duomenų ir apie kitas Kauno redakcijas, kuriose su darbuotojais atsiskaitoma iš dalies, o susikaupus įsiskolinimui už 2-3 mėnesius, darbuotojai tampa „pririšti", nes atsiranda baimė, kad pakeitus darbą, skolos atgauti jau nebepavyks. „Išėjus iš darbo, tikimybė, kad likęs įsiskolinimas gali būti vilkinamas išlieka didelė", - sako ir D. Radzevičius.

 

Atsakomybė už komunikaciją tenka redaktoriui

 

Pasak D. Radzevičiaus, apie sudėtingą „Savaitraščio Kaunui" situaciją pirmieji signalai pasigirdo dar pavasarį, po kurio laiko keitėsi leidinio akcininkai. Pasak LŽS vadovo, kai į žiniasklaidos priemonę ateina realus investuotojas, paprastai darbuotojams pristatomas investicijų planas, tikslai, per kiek laiko tikimąsi pasiekti norimus rezultatus. „Šiuo atveju skaidrumo toje įmonėje nepadaugėjo, pasikeitę akcininkai pažėrė naujų pažadų, bet ne pristatė realų planą, kaip juos įgyvendins", - pastebėjo D. Radzevičius.

LŽS vadovo teigimu, pagrindinis asmuo - leidinio veidas, kuris neša atsakomybę už leidinio turinį, yra pagrindinis atstovas komunikacijai su darbuotojais ir skaitytojais yra redaktorius. „Pirmoji krizių vadybos taisyklė sako, kad atsitikus negeriems dalykams, reikia kalbėti greitai ir atvirai. Tai nieko nekainuos, nes pinigų ir nėra, bet galima tiesiog atsiprašyti, kad taip atsitiko, atvirai pasakyti, kad na nesugebėjome, neišsilaikėme, atsiprašome. Imtis atsakomybės - tai pagrindinis atsakingos žiniasklaidos principas", - patarė D. Radzevičius.

Kaip atsakingos žiniasklaidos elgesio pavyzdį jis paminėjo prieš 2008 m. krizę leisto nemokamo dienraščio „15MIN" komunikaciją, kuomet nusprendus sustabdyti leidybą buvo įvardinta, kad „tokią ir tokią dieną X" leidinys bus išleistas paskutinį kartą. Nors leidinys buvo nemokamas, buvo žmonių, kurie mokėjo už jo pristatymą, bet su visais buvo atsiskaityta - pasielgta garbingai, atvirai.

 

Spausdintai žiniasklaidai išgyventi vis sudėtingiau

 

„Jei iš tiesų skaitytojai vis dar nėra informuoti apie tai, kad leidinys sustabdė savo veiklą - tai nedovanotina. Nes tai kerta per pasitikėjimą visa spausdinta žiniasklaida ir dabar artėja prenumeratos metas, žmonėms tai sukels abejones, nukentės kiti leidiniai - laikraščiai, žurnalai. Nes žmonės nebeturi aiškumo, kad jų iš anksto sumokėti pinigai nepražus", - susirūpinimą išreiškė D. Radzevičius.

Jis nuoširdžiai apgailestavo, kad Kaune neliko dienraščiui „Kauno diena" konkurenciją kėlusio kokybiško savaitinio leidinio. „Leidinių konkurencija yra sveikintinas dalykas, nes tai padeda išlaikyti demokratijos, nuomonės įvairovės principus, deja, spausdintai žiniasklaidai išsilaikyti vis sudėtingiau ir reikia labai gerų vadybinių žinių, kad leidyba būtų rentabili", - sakė LŽS vadovas.

Apgailestavimą sustabdyta „Savaitraščio Kaunui" veikla išreiškė ir LŽS Kauno skyriaus vadovas Vidas Mačiulis, kurio vertinimu, atsiradus alternatyviam leidiniui apie Kauną ir rajoną, „pasitempė" ir vienintelė be konkurencijos tarp vyresnių skaitytojų gyvavusi „Kauno diena". „Padaugėjo analitinės, įdomesnės informacijos, nes savaitraščio turinys buvo kokybiškas, žurnalistinio turinio prasme, gilus ir analizuojantis", - sakė V. Mačiulis.

Oficialios informacijos apie sustabdytą leidybą Kauno žurnalistų vadovas sakė negavęs. „Paprastai visi garsiai kalba, kai pradeda leidybą, o ne kai stabdo", - sakė jis. V. Mačiulio teigimu, niša leidybai Kaune yra, bet šviesių perspektyvų spausdintiems periodiniams leidiniams, išskyrus žurnalus, V. Mačiulis irgi neįžvelgė. „Jauni žmonės nebeskaito ir nebeskaitys, tad dar dešimtmetis ir greičiausiai tokio spaudos pobūdžio, kaip dienraštis - apskritai nebeliks", - prognozavo jis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-10-12 12:48
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media