Žiniasklaida Lietuvoje

         2014 m. lapkričio 7 d. Briuselyje vyko Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AŽPD) kontaktinio komiteto 40-asis posėdis, kuriame be kitų klausimų buvo aptariami ir neseni kelių Rusijos Federacijos televizijos kanalų retransliavimo Lietuvos ir Latvijos  valstybių auditorijai apribojimo klausimai.   

          Posėdyje, kurio veiklą koordinuoja Europos Komisija, minėtas klausimas buvo iškeltas po LRTK priimtų sprendimų ir Lietuvos formalių ir neformalių kreipimųsi į Europos Komisiją ir Jungtinės Karalystės audiovizualinės žiniasklaidos reguliuotoją OFCOM dėl neteisėto turinio programų iš Rusijos Federacijos retransliavimo Lietuvoje. Šį klausimą pristatė Europos Komisijos pareigūnai kaip pavyzdį, parodantį tam tikrų AŽPD nuostatų taikymo trūkumus. Klausimas buvo nagrinėjamas, nesiekiant priimti kokį nors nutarimą ar dokumentą, bet kaip diskusinis-probleminis, norint išsiaiškinti valstybių narių nuomonę efektyvaus Direktyvos nuostatų taikymo klausimais. Šiam darbotvarkės klausimui aptarti buvo parengtas ir pristatytas dokumentas, kurį Europos komisija rengė bendradarbiaudama su Lietuvos, Latvijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos pareigūnais. 

          Lietuvą posėdyje atstovavo LR atstovas komitete - kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė LR nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Laimonas Ubavičius,  Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius, LR Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus patarėja Vida Česnaitė.

          Europos Komisijos atstovai trumpai pristatė Lietuvos ir Latvijos keliamų problemų pagrindu parengtą dokumentą. Dėl problemų aktualumo bei naujų ES lygmens sprendimų būtinybės diskusijoje pasisakė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Austrijos, Švedijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės atstovai. Lietuvos atstovai pabrėžė, kad, vertinant Rusijos Federacijos televizijų programų turinį, akivaizdu, jog susiduriame su kryptinga visuomenės nuomonės formavimo veikla bei nesantaikos kurstymu, ką ir buvo oficialiai nustačiusios Lietuvos institucijos. Pažymėtina, kad tai gali turėti įtakos ir šalies nacionaliniam saugumui, kuris yra pamatinė ir bendra vertybė visoms ES valstybėms. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio turinį dažnai skleidžia ne Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, o televizijos transliuotojai, dažnai tik formaliai įsisteigę kitose ES valstybėse, o programą skleidžiantys iš trečiųjų valstybių, kur ir priimami redakciniai sprendimai.

         Dauguma pasisakiusiųjų pabrėžė, jog yra akivaizdu, kad yra sunkumų taikant esamas direktyvos nuostatas, ypač dėl transliuotojų jurisdikcijos nustatymo ir su tuo susijusių ilgų procedūrų, taip pat dėl skirtingo pažeidimo vertinimo kiekvienoje valstybėje ir, kad veikianti Direktyva nenumato efektyvių sprendimų galimybės šiandienai. Buvo skatinama diskutuoti, kaip šias problemas išspręsti kuo greičiau, nes AŽPD pakeitimų svarstymas ir  priėmimas tikrai užtruks dar kelerius metus.

         Kontaktinis komitetas apibendrino aptarimą bei diskusijas ir informavo, kad numato į išsakytas problemas atsižvelgti, svarstant AŽPD nuostatų veikimą, kai 2015 m. Europos Komisija svarstys direktyvos peržiūros galimybes. Kontaktinio komiteto nuomone, įvykusi diskusija yra pagrindas ieškoti naujų sprendimų kitais metais EK vyksiančiame Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatų vertinime.

Daugiau informacijos:

Birutė Keršienė

Patarėja viešųjų ryšių ir užsienio klausimams

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

Šeimyniškių 3A, 09312 Vilnius

Tel. (8 5) 2330 660, faksas (8 5 ) 2647 125

Mob. 8 616 18549

El. paštas: birute.kersiene@rtk.lt

www.rtk.lt