2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Užsienio naujienos

*print*

Archyvas :: Maskvoje – apie Lietuvos poveikį skulptoriaus Žako Lipšico kūrybai

2019-03-04
 
Natalios Vels nuotraukoje –  A. Rožankevičiūtė su Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto kultūros istorikais ir dėstytojais

Natalios Vels nuotraukoje – A. Rožankevičiūtė su Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto kultūros istorikais ir dėstytojais

Daugiau nei tris mėnesius Maskvos šiuolaikinio meno muziejuje MMOMA veikė paroda „Žakas Lipšicas (1891-1973). Retrospektyva", skirta paminėti Izraelio Valstybės 70-metį ir parengta muziejui bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Rusijoje.
Dvi paskutines parodos dienas ekskursijas vedė Aušra Rožankevičiūtė - Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotoja, Ž. Lipšico gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja, jo 2016 m. parodos Žydų muziejuje kuratorė bei dailininko memorialinio muziejaus Druskininkuose organizatorė. A. Rožankevičiūtė ne tik pasakojo apie Ž. Lipšico kūrybos raidą ir jos savitumą Paryžiaus mokyklos ir viso XX a. pradžios meno kontekste, bet ir atskleidė Lietuvos reikšmę dailininko gyvenime, iš dalies nulemtą jo kilmės iš Druskininkų, ir trumpo, bet itin produktyvaus Vilniaus periodo menininko karjeros pradžioje. A. Rožankevičiūtės tyrinėta epistolinė ir kita biografinė medžiaga leidžia teigti, kad Vilniaus bažnytinis menas, o ypač unikalus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios barokinis interjeras, paskatino Lipšicą rinktis skulptūros studijas, o vėlesniuoju kūrybos laikotarpiu, jau tapus garsiu kubizmo menininku, Pablo Picasso draugu, transformuoti kubizmą suteikiant jam originalias plastines formas, dinamika ir ekspresyvumu primenančias baroko meno palikimą ir kai kurių menotyrininkų net vadinamas barokiniu kubizmu. Su katalikiškąja bažnytine tradicija A. Rožankevičiūtė sieja ir po II Pasaulinio karo Ž. Lipšico kūryboje atsiradusį Dievo Motinos motyvą. Ekskursijos dalyvių nuomone, jeigu ne vadovės komentarai, jiems Lipšico kūryba būtų neatsivėrusi, o jos originalumas liktų neįvardinta unikalaus menininko keistenybe.

Projekto partneriai - MMOMA ir Lietuvos kultūros institutas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-03-04 15:24
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media