Užsienio naujienos

Viktoras Denisenko

            Kijevas. Jau gilus ruduo, bet dar nešalta, todėl langas truputi pradarytas. Už jo ūžia pagrindinė Ukrainos sostinės gatvė - Kreščiatikas. Čia, viename iš istorinių pastatų, dirba kelios Ukrainos žurnalistus jungiančios profesinės organizacijos. Sėdžiu Kijevo „Spaudos klubo" („Press klub") vadovo Jurijaus Peresunkos kabinete. Laukiu, kada galėsim pradėti pokalbį apie jo vadovaujamą organizaciją bei Ukrainos žiniasklaidą. Visą tą laiką galvoju, jog mes, Lietuvoje, ne tiek ir daug žinome apie kitų mūsų regiono valstybių žiniasklaidos aktualijas ir problemas. Bandau įsivaizduoti, ko bus daugiau - panašumų ar skirtumų, lyginant tarpusavyje Ukrainos ir mūsų visuomenės informavimo priemonių kasdienybę.

            J. Peresunko pagaliau atsitraukia nuo kompiuterio (daug darbų, metų pabaiga - rengiami popieriai dalyvavimui įvairiuose projektuose). Pokalbis prasideda.

Pirmiausiai norėčiau paprašyti Jūsų papasakoti apie „Spaudos klubą", jo istoriją bei funkcijas?

            „Spaudos klubas" atsirado Sovietų Sąjungos griūties išvakarėse. Tai buvo visuotinės demokratizacijos, taip pat ir žiniasklaidos sferoje, padarinis. Tuo metu pradėjo formuotis dar neformalios demokratinės žurnalistų organizacijos. Didesnę laisvę pajuto ir visuomenės informavimo priemonės. Ši banga pagimdė ir mūsų „Spaudos klubą", kuris, kiek man yra žinoma, tapo pirmu tokio pobūdžio klubu Sovietų Sąjungoje.

            Klubo sukūrimui mus įkvėpė kolegos iš Vengrijos. Tuo metu tarp mūsų valstybių atsirado intensyvus ryšys. Jie dažnai atvažiuodavo pas mus, o mes kartais pas juos. Budapešte jau veikė spaudos klubas. Jie pasiūlė mums sukurti tokį pat pas mus, kad būtų lengviau palaikyti ryšį.

Kai mes organizavom „Spaudos klubą" Kijeve vengrai padėjo mums įstoti į Europinę spaudos klubų ir spaudos centrų asociaciją. Jie davė savo rekomendacijas bei padėjo gauti Austrijos spaudos klubo rekomendaciją. Tai leido suaktyvinti bendravimą tarp mūsų šalies ir užsienio žurnalistų, tačiau vėliau paminėtos asociacijos veikla prigeso. Tiesą sakant, net nežinau, ar šį asociacija dabar egzistuoja, o štai mūsų „Spaudos klubas" tęsia savo veiklą, nors ji irgi dabar jau nebe tokia aktyvi.

            Mes labai intensyviai dirbome iki 2008 metų. Per tą laikotarpį organizuota daugiau nei 200 „Spaudos klubo" posėdžių, kuriuose buvo nagrinėjamos įvairios temos. Atsimenu, kad lygiai prieš dvidešimt metų į mūsų „Spaudos klubo" apskritojo stalo susitikimą buvo atėjęs tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas. Tai buvo svarbus momentas, nes mūsų šalies istorijoje tai buvo pirmas kartas, kai ne žurnalistai ėjo pas prezidentą, o prezidentas pas žurnalistus.

            Vėliau buvo daug kitų susitikimų. Aptarinėjom su politika ir kultūra susijusius klausimus. Daug dėmesio skyrėm kiekvieniems rinkimams. Turėjome sutartį su Kijevo Radą, nagrinėjome kartu su jais savivaldos raidos klausimus.

Kokią veiklą Kijevo „Spaudos klubas" vykdo šiandien?

            Kaip aš ir minėjau, maždaug 2008 metais mes kuriam laikui nutraukėm viešą veiklą, tačiau tai nereiškė „Spaudos klubo" mirtį. Kurį laiką vengdami viešumo mes tyliai formavome atnaujintą klubo „stuburą". Jį sudarė politologai, ekonomikos specialistai ir politikos apžvalgininkai. Pagrindinį dėmesį mes dabar skiriame specialios programos, kuri leistų tobulinti Ukrainos socialinę ir ekonominę sistemą, sudarymui. Jeigu jau kalbėti tiesiai šviesiai, tai mes tiesiog kuriame naujos sistemos viziją, kuri leistų Ukrainai nuo dabartinės klanų-oligarchinės sistemos pareiti prie normalios, civilizuotos socialinių ir ekonominių santykių sistemos. Kai pradėjome dirbti prie šios temos, pasirodė, kad ji yra labai ir labai aktuali. Ypač svarbu, kad apie tokio pokyčio galimybes kalbėtų mūsų žiniasklaida. Šia programa susidomėjo ir mūsų žurnalistų sąjunga. Mes su ja pasirašėm bendradarbiavimo sutartį.

            Kalbos apie Ukrainos modernizaciją gali vykti tik eurointegracijos kontekste. Mano manymu, juokinga būtų kalbėti apie Ukrainos modernizaciją Eurazijos sąjungoje, kurią mums siūlo Rusija. Čia mūsų „Spaudos klubas" turi aiškią poziciją. Iš šios perspektyvos mes dabar ir bendradarbiaujam su Ukrainos žurnalistų sąjunga. Pavyzdžiui, šių metų vasario 20 d., per Tarptautinę teisingumo dieną, mes surengėme bendrą posėdį, pristatydami mūsų bendradarbiavimą skatinant europinį Ukrainos integracijos vektorių.

            Iš tikrųjų mes iki šiol bandome atrasti naują „Spaudos klubo" veiklos formatą. Šiandien įvairių spaudos ir medijų klubų bei įvairių panašių organizacijų atsirado labai daug. Jos nuolat organizuoja įvairias diskusijas. Mūsų „Spaudos klubas" ieško tokio formato, kuris išskirtų mus iš visos šios masės. Vykdant šio naujo formato paieškas atsirado ir internetinių tiltų, kurie panaikintų sienas tarp skirtingų šalių žurnalistų, idėją (Pirmas tokio pobūdžio internetinis tiltas tarp Kijevo „Spaudos klubo" ir Lietuvos žurnalistų sąjungos vyko š.m. liepos 24 d. - V.D.). Šiandien mes persiorientavom į tokio pobūdžio veiklą. Pirmu rimtu žingsniu keičiant mūsų formatą kaip tik tapo atitinkamo memorandumo su Lietuvos žurnalistų sąjunga pasirašymas. Manau, kad ir toliau judėsim ta linkme. Planuoju, kad jau artimiausioje ateityje pradėsim rengti tokius internetinius tiltus kiekvieną savaitę.

Kokia yra šiandieninės Ukrainos žiniasklaidos sistemos būklė?

            Mano požiūris į šiandieninę Ukrainos žiniasklaidą yra gana kritiškas, nors iš tikrųjų, mano manymu, negalima sakyti, kad viskas yra beviltiška. Mūsų visuomenės informavimo priemonės bando įsisavinti europinius žiniasklaidos standartus, tačiau yra ir tam tikrų problemų. Kalbant apie mūsų žiniasklaidos sistemos trūkumus pirmiausiai reikia paminėti, kad kai mes po Sovietų Sąjungos žlugimo pradėjome formuoti nepriklausomą žiniasklaidą daug kas apsvaigo nuo naujo ir tada dar nepažinto Laisvės pojūčio. Iš to apsvaigimo didelė dalis žiniasklaidos pradėjo „geltonėti". Laisvė buvo suprasta kaip dalykas, kai viskas yra leidžiama, kai nelieka jokios atsakomybės. Kažkodėl tai būtent taip Laisvę suprato tie, kas kūrė naujas medijas. Tokio požiūrio pasekmes mes jaučiame iki šių dienų.

            Sakyčiau, kad mūsų žiniasklaidos problema yra tame, kad ji nejaučia socialinės atsakomybės visuomenės atžvilgiui. Ukrainą kamuoja daug labai rimtų problemų, susijusių su ekonomika, politiniais ir humanitariniais klausimais, bet mūsų visuomenės informavimo priemonės mažai reaguoja į šias temas. Jos labiau mėgsta įvairius skandalus ir pan. Iš vienos pusės toks žiniasklaidos elgesys yra natūralus, nes skandalai traukia auditorijos dėmesį, tačiau jei be skandalų būtų aptarinėjami ir rimti socialiniai bei politiniai klausimai tai galima būtų kalbėti apie normalią, subalansuotą žiniasklaidą. Dabar gi balanso nėra.

Kokios kitos problemos kamuoja Ukrainos žiniasklaidą?

            Pas mus vėl atidėtas įstatymas dėl žiniasklaidos reformos, atsisakant valstybinių visuomenės informavimo priemonių koncepcijos. Mes dar turime valstybinę žiniasklaidą. Jos nemažai - ypač regioninės žiniasklaidos sferoje. Šis įstatymas labai sunkiai skinasi sau kelią. Tikėtina, kad galiausiai jis bus priimtas, bet tada taps labai svarbu, kad prasidėjus šiam procesui nauja žiniasklaida, kuri atsiras valstybinių visuomenės informavimo priemonių vietoje, neatsidurtų žmonių, verčiančių savo valdomas žiniasklaidos priemones „informaciniu ginklu", rankose.

            Su mano paminėta problema yra susijęs ir kitas svarbus klausimas - žiniasklaidos priemonių savininkystės skaidrumas. Sakyčiau, kad tai Ukrainoje šiandien yra esminis klausimas, kuris nėra išspręstas. Būtent tai ir formuoja mūsų žiniasklaidos veidą. Savininkystės skaidrumo stoka yra didžiausia mūsų problema.

            Paskutinis aktualus klausimas - tai visuomeninė televizija. Klausimas, kurį ir Lietuva, ir kitos Rytų Europos šalys yra jau sėkmingai išsprendusios, o pas mus šį klausimą nesugeba išspręsti jau dvidešimt metų. Kiekvienas naujas prezidentas žada vietoje valstybinės sukurti visuomeninę televiziją, o po to tradiciškai pamiršta šį savo pažadą.

Rubrika "Užsienio naujienos" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.