Savo darbinę karjerą pradėjo nuo 1967 metų būdamas žurnalistu. 1967-1970 m. dirbo laikraščių „Komjaunimo tiesa", 1970-1972 m. „Gimtasis kraštas" redakcijose. 1975-1976 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. Daug metų dirbo žurnale „Metai", buvo ir vyr. redaktoriaus pavaduotojas.

1972 m. įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą. Kūrybinis Petro Dirgėlos palikimą sudaro daugiau negu dvidešimt prozos knygų. Dalis jų išleistos kartu su broliu - Povilu Dirgėla (1941-2004).

Kartu su Rimantu Šaveliu parašė scenarijų kino filmui „Arkliavagio duktė" (1981 m.).

Literatūros kritika teigia, kad Petras Dirgėla „priskirtinas rašytojų generacijai, kuri atmetė socrealizmo dogmas ir padėjo pamatą naujam pokario lietuvių literatūros etapui."

P. Dirgėlos literatūrinė programa apibūdinama kaip gebėjimas pasikliaujant intuicija „laisvai vartalioti realybės ir fantazijos dėmenis; vidinei menininko regai suteikiama kone mitiško Kūrėjo funkcija, jai paklūsta įvairūs laiko (praeities-dabarties) ir erdvės (gimtoji Žemaitija, Lietuva, Baltijos regionas, Europa) matmenys traktuojami kaip universalūs ir kartu individualūs, tautiški būties elementai."

Skaitančiosios visuomenės ir literatūros kritikos dėmesį patraukė jau pirmoji Petro Dirgėlos kartu su broliu Povilu parašyta knyga - novelių ir apsakymų rinkinys „Žaibai gęsta rudenį" (1971). Vėliau pasirodė drauge parašyti apsakymų ir apysakų rinkiniai „Pasimatymai", „Aistrų atlaidai", romanai „Likime, keliauk sau", „Šalavijų kalnas", „Pogodalis", „Šermenų vynas". Nuo devintojo dešimtmečio pradžios Petras Dirgėla rašė vienas, per tą laiką išleido dar šešetą novelių, apysakų ir eseistikos knygų, tris romanus, su Rimantu Šaveliu parašytą kino scenarijų „Arkliavagio duktė". Nuo 1985 metų vienas po kito ima rodytis istoriniai Petro Dirgėlos romanai - „Kūlgrinda", „Joldijos jūra", „Anciliaus ežeras".

Žymiausiu Petro Dirgėlos veikalu laikytinas jo istoriosofinių romanų ciklas „Karalystė. Žemės keleivių epas": „Benamių knygos" (1997), „Ceremonijų knygos" (2002), „Vilties pilnųjų knygos" (2003), „Alibi knygos" (2004). Šios knygos pristato autorių ne tik kaip prozininką, bet ir kaip istoriką ir politiką, Lietuvos valstybės istorijos filosofą.

Paskutinis jo kūrinys - novelių rinkinys „Jauno faraono vynuogynuose: novelės", išleistas 2008-aisiais.

P. Dirgėlos kūryba įvertinta Žemaitės, Simono Daukanto (1989), „Varpų" literatūrinė premija (1998), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijomis (2002). Antano Vaičiulaičio (2003), Lietuvos rašytojų sąjungos (2003), 2003 metais jam paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2007 metais Petras Dirgėla apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Jo kūriniai išversti į dešimtį užsienio kalbų. 2007 m. Petras Dirgėla buvo paskelbtas Gargždų miesto garbės piliečiu.

Urna su P.Dirgėlos palaikais pašarvota Lietuvos rašytojų sąjungoje (K. Sirvydo g. 6) Atsisveikinimas su velioniu kovo 31 d. nuo 14 iki 21 val., balandžio 1 d. nuo 10 val. Laidotuvės balandžio 1 d. 14 val. Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-03-31 12:41

Atgal