Jis gimė 1930 m. gruodžio 18 dieną Skuodo rajono Truikinų kaime. 1963 metais baigė Lietuvos dailės institutą. Beveik trisdešimt metų atidavė periodinei spaudai: nuo 1962 m. ik 1990 metų buvo žurnalo "Tarybinė moteris" (vėliau "Moteris") meno redaktorius.

Per savo kūrybos metus iliustravo daug knygų. Tarp jų N. Bualo „Poezijos menas", L. Janušytės „Taškai ir daugtaškiai". Apipavidalino per 40 įvairių leidinių: „Pirmieji Vilniaus litografų darbai" (1982), J. Užurkos „Karaliaus karūna ir mirtis" (1999), „Lietuvių dvasininkai kūrėjai" (2000), kitus

Yra surengęs 38 personalines parodas įvairiuose mūsų šalies miestuose ir užsienyje (Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje). Dalyvavo 80-yje kolektyvinių parodų Lietuvoje ir kitose šalyse (Australijoje, Čekijoje, Danijoje, Italijoje, JAV, Kinijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur).

Apie V. V. Jucio kūrybą yra paskelbta visa eilė straipsnių periodinėje spaudoje, pavyzdžiui, A. Gedminas. „V. Jucio ekslibrisai". „Naujos knygos", 1967 (4); V. Kisarauskas. „Valerijono Jucio ekslibrisai". „Naujos knygos", 1977; I. Pleikienė. „Romantiškas ekslibrisų patriarchas". „7 meno dienos" 2000-12-15; M. Kniežaitė. „Didysis ekslibrisų magistras Valerijonas Jucys". „Lietuvos aidas", 2000-02-12.

Yra išleidęs du albumus: "Grafika" (2010), "Aktas. Erotika (2015) ir prisiminimų knygą „Homo sum" (Esu žmogus). Prisiminimų knygoje šalia tekstinių prisiminimų apie ekslibrisininkų sąjūdį Lietuvoje išspausdintas ir didelis, net 34 estampų ciklas „Homo sum". Šis ciklas - tai pirmas toks bandymas Lietuvos dailėje, kai menininkas paties pergyventus, pajaustus, apmąstytus prisiminimus perkelia į didelį ciklą kompozicijų, kuriose asmeninė patirtis persipina su tragiškais Lietuvos istorijos faktais.

Reikšmingiausią vietą visoje V. V. Jucio kūryboje užima ekslibrisai. Jų autorius yra sukūręs apie 1000. Ekslibrisų, tarp jų ir šių eilučių autoriui.

Beje, V.V. Jucys buvo didelis žurnalistų draugas, gerbė žurnalistus, skyrė jiems kūrybinį dėmesį. Vilniuje 2012 m. ir 2013 m. jis surengė kelias Lietuvos žurnalistų ekslibrisų parodas.

Ekslibrisų srityje V. V. Jucys turi ne vieną ir ne du sekėjus, mokinius. Patį V. V. Jucį ir kai kuriuos kitus jo kartos dailininkus galima pavadinti lietuviško ekslibriso reformatoriais. Jų dėka maždaug prieš keturis dešimtmečius lietuviškuose ekslibrisuose vyravusią klasikinę ir gana statišką meninio vaizdo sandarą pakeitė veiksmo kupinos kompozicijos su daugiau ar mažiau išryškinta siužetine linija, meninėmis priemonėmis atskleistu knygos ženklo adresato charakteriu, kūriniuose ėmė atsispindėti ne vien herojų profesinė priklausomybė, bet ir pomėgiai, netgi tam tikros silpnybės ar juokingos savybės.

Dailininkas ne tik kūrė knygos ženklus. Dar daugiau laiko (apie 50 gražiausių ir kūrybingiausių metų), jėgų ir energijos jis atidavė ekslibrisininkų sąjūdžio Lietuvoje telkimui, nenuilstamai drauge su kolegomis organizavo Lietuvos ekslibrisų parodas (III-V ir VIII-XXIII), o Tarptautinę Vilniaus ekslibrisų bienalę kuravo nuo pat pirmosios ekspozicijos 1977 m. Šių metų lapkričio mėnesį atvers duris jau XIX-oji tarptautinė Vilniaus ekslibrisų bienalė. Deja, jos nenuilstamas kuratorius šios šventės nebesulaukė - užgeso baigęs parodos katalogo apipavidalinimo darbus.

Velionis bus pašarvotas spalio 22 d. (šeštadienį), nuo 13 val. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo patalpose (Paco g. 4, Vilnius) 2 salėje.

Šeštadienį lankymo valandos 13 -20 val.

Sekmadienį lankymo valandos 10-13 val.

Laidotuvės vyks spalio 23 d. (sekmadienį) Kairėnų kapinėse, Vilniuje. Urna išnešama 13 val.

Rubrika Tylos minutė yra Spaudos, radijo ir televizijos remimo fondo projekto dalis.