2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Tylos minutė

*print*

Archyvas :: Atsisveikiname su publiciste, rašytoja, Kovo 11-osios Akto signatare Vidmante Jasukaityte

2018-07-17
 
Vidmantė Jasukaitytė

Vidmantė Jasukaitytė

Vytautas Žeimantas

 

Ši žinia buvo skaudi - liepos 14 d. rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė publicistė, rašytoja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.
Vidmantė Jasukaitytė gimė 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 
1967-1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Universitete įsitraukė į žygeivių judėjimą, buvo Žygeivių klubo valdybos narė. 
Dirbo Pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties" leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje.
Prasidėjus atgimimui V. Jasukaitytė į jį įsijungė kaip žinoma ir gabi rašytoja. 1988 m. jos iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą buvo išleista Bernardo Brazdžionio kūrybos rinktinė.
1988 m. kartu su Vytautu Rubavičiumi ir kitais Vidmantė Jasukaitytė prie Kultūros fondo įkūrė Teatro ir kultūros studiją „Sietynas". Buvo šios studijos meno vadovė.
Atgimimo metais aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, įkūrė Lietuvos moterų sąjungą ir tapo jos pirmininke. 
SSRS komunistų partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui viešint Lietuvoje, V. Jasukaitytė pasakė garsiąją savo kalbą, nukreiptą prieš armijoje vykdomus nusikaltimus, kuri buvo transliuojama per televiziją visam pasauliui ir kuri SSRS karinę sistemą sukrėtė taip, kad kiekviena karinė dalis turėjo rašyti kolektyvinius laiškus, teigiančius, jog armijoje nėra jokių nestatutinių santykių, jokių nusikaltimų žmogaus teisėms. Laiškai plūdo į jos namus, į Rašytojų sąjungą, karinio laikraščio „Zvezda" korespondentas kvietė atvažiuoti ir pasiimti šį paštą, kuris užėmė pusę redakcijos kambario. Rašytoja gavo daugybę padėkos telegramų iš paprastų žmonių iš visos SSRS.
1990-1992 m ji buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatė. Kandidate rinkimuose ją iškėlė Vilkaviškio kultūros darbuotojai ir moterų organizacija. Į Aukščiausiąją Tarybą išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Vilkaviškio rinkiminėje apygardoje Nr. 134. 
1990 m. kovo 11 d. ji balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą.
1990-1992 m. būdama Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputate dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje ir dalyvavo 1990 m. Laikinosios komisijos Lietuvos piliečių, tarnaujančių TSRS ginkluotosiose pajėgose, grąžinimo klausimams spręsti darbe.
Vidmantė Jasukaitytė Aukščiausiojoje Taryboje priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai. Vėliau iš jos pasitraukė ir perėjo į mišrią frakciją.
Apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą Vidmantė Jasukaitytė sakė: „Ėjau tuo keliu visą gyvenimą, vedama širdies ir intuicijos."
1996 m. ji vėl kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Aktyviai bendradarbiavo su periodine spauda, bendravo su žurnalistais. Dalyvaudavo LŽS renginiuose.
Politinė mėsmalė bei sudėtingi išsilaisvinimo bei naujo Lietuvos valstybingumo kūrimo procesai palietė jos asmeninį gyvenimą. Niekada nepriklausiusi jokiai partijai, rašytoja patyrė politinę izoliaciją bei išpuolius, kadangi jos niekieno neprognozuojama veikla bei talentingas atviras žodis buvo pavojingas savanaudiškų tikslų turintiems besikuriantiems politiniams klanams, kuriems dažniausiai vadovavo „buvusioji" nomenklatūra. 
Beveik dešimtį metų ji nerašė knygų. Po kelionės į Egiptą ir po kelių ten praleistų mėnesių ji vėl grįžo į literatūrą ir dirbo stebėtinai aktyviai. 
Ji yra parašiusi daugiau kaip dvidešimt knygų, pjesių ir kitų kūrinių.
1976 m. išleido pirmą poezijos knygelę „Ugnis kurią reikia pereiti", kuri buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus literatūrine premija kaip geriausias poetinis debiutas. 
Antroji jos prozos knyga „Stebuklinga patvorių žolė" įkėlė ją tarp populiariausių ir mylimiausių Lietuvos rašytojų.
Romanas „Po mūsų nebebus mūsų" (1987 m.) - sau lygių neturintis atvejis Lietuvoje, kai 45 000 egz. tiražas buvo išpirktas mažiau nei per tris mėnesius ir knygą buvo galima gauti tik antikvariate mainais į senovinį leidinį. Šis romanas buvo apdovanotas viena žymiausių Juozo Paukštelio literatūrine premija ir nusipelnė Lietuvoje labiausiai skaitomos knygos apdovanojimo.
V. Jasukaitytė iš viso išleido septynias poezijos knygas ( „Ugnis kurią reikia pereiti", „Taip toli esu", „Mano broli, žmogau", „Saulės per daug", „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie", „Tikrasis nebūties veidas" ir „Subačiaus gatvė. Getas"), dvi apysakų knygas („Stebuklinga patvorių žolė" ir „Balandėlė, kuri lauks"), esė „Golgotos vynuogės", keturis romanus („Po mūsų nebebus mūsų", „Marija Egiptietė", „Dievas miršta vienišas" ir „Aš nužudžiau savo dukterį").
Pagal V. Jasukaitytės scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys", kurį režisavo G. Lukšas. 2002 m. apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė" išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride.
Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako sukako 70 metų. Savo gimtadienį ji ketino atšvęsti draugų būryje Šventojoje, deja dėl pablogėjusios sveikatos ji buvos priversta šią šventę atšaukti.
1981 m. ištekėjo už Vinco Rimgaudo Dineikos ir užaugino tris vaikus - Kęstutį, Vaižgantę Kunigundą ir Algirdą.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės giminėms ir artimiesiems.

 

V. Jasiūkaitytės bibliografija

 

Ugnis, kurią reikia pereiti: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1976. - 78 p.
Taip toli esu: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1979. - 162 p.
Stebuklinga patvorių žolė: apysakos / dail. Saulius Šarkinas. - Vilnius: Vaga, 1981. - 222 p.: iliustr.
Mano broli žmogau: eilėraščiai ir poema / iliustr. Algis Vilius Šileika. - Vilnius: Vaga, 1982. - 169 p.: iliustr.
Saulės per daug: eilėraščiai / dail. Vilius Šileika. - Vilnius: Vaga, 1986. - 149 p.: iliustr.
Po mūsų nebebus mūsų: romanas (1 dalis). - Vilnius: Vaga, 1987. - 222 p.
Balandė, kuri lauks: apysakos. - Vilnius: Vaga, 1989. - 340 p. 
Neiškastam sidabrui pasakyk sudie: eilėraščiai, 1989-1998. - Vilnius: Margi raštai, 1999. - 126 p. 
Golgotos vynuogės: esė. - Vilnius: Alma littera, 2001. - 350 p.
Marija Egiptietė: romanas. - Vilnius: Alma littera, 2002. - 179 p.
Tikrasis nebūties veidas: eilėraščiai / dail. Rimantas Dichavičius. - Vilnius: Eikoma, 2002. - 223 p.: iliustr.
Subačiaus gatvė. Getas: eilėraščiai / dail. Taida Balčiūnaitė. - Vilnius: Homo liber, 2003. - 110 p.: iliustr.
Dievas miršta vienišas: romanas. - Vilnius: Homo liber, 2003. - 750 p. 
Stebuklinga patvorių žolė: apysakų romanas. - 2-asis leidimas. - Vilnius: Logotipas, 2005. - 163 p.: portr. 
Po mūsų nebebus mūsų: romanas (1 dalis). - 2-asis leidimas. - Vilnius: Logotipas, 2005. - 331 p. 
Kai mes buvome vilkai: romanas. - Vilnius: Alma littera, 2007. - 614 p. 
Aš nužudžiau savo dukterį: romanas. - Vilnius: Alma littera, 2008. - 205 p. 
Senis, arba Laiškai Antikristui: romanas. - Vilnius: Alma littera, 2009. - 245 p.
La Loba; Kas už nieko: dvi knygos: eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2009. - 255 p. 
Kaip mes mokėmės mirti: vienos vilties romanas. - Vilnius: LRS leidykla, 2013. - 567 p.
Ambra: poezija. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. - 94 p.
Apie Seimo partijas, Lietuvos lenkus ir lietuvių kalbą. - Vilnius, 2014. - 35 p.

 

Įvertinimas, apdovanojimai

1977 m. Zigmo Gėlės literatūrinė premija, už poezijos debiutą.
1991 m. Juozo Paukštelio premija, už romaną „Po mūsų nebebus mūsų" .
2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis.
2003 m. Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija, už eilėraščių knygą „Subačiaus gatvė. Getas".
Rubrika Tylos minutė yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 12:49
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media