Tylos minutė

Vytautas Žeimantas

Lapkričio 5 d. eidamas 88-uosius metus Sidnėjuje mirė žinomas Australijos lietuvių žurnalistas, iškilus išeivijos sporto veikėjas, Lietuvos atašė Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Antanas Laukaitis.

Apie A.Laukaičio žurnalistinę ir sportinę veiklą jau žinojau nuo seno iš Australijos lietuvių spaudos. Pirmą kartą artimiau teko su juo susipažinti ir pabendrauti, kai jis Vilniuje 2003 metais išleido prisiminimų knygą „Gyvenimo sūkuriuose". Tada kartu su juo pasidžiaugėme mano "Lietuvos aide" paskelbta šios knygos recenzija. Vėliau ne kartą teko susitikti ir bendrauti Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, Kūno kultūros ir sporto departamente, kitur vykusiuose sporto renginiuose. Visada jis būdavo linksmas, draugiškas, mielas ir įdomus pašnekovas.

Paskutinį kartą apie A.Laukaitį teko rašyti šiemet mūsų almanachui "Žurnalistika", kai pristatinėjau garsiausius Australijos lietuvių žurnalistus. Dabar štai vėl ...

Antanas Laukaitis gimė 1926 m. sausio 10 d. Leipalingyje, kur jo tėvai turėjo privačią vaistinę. 1938 m. mirus tėvui, Antanas su motina ir seserimi persikėlė gyventi į Kauną. Mokėsi Kauno 4-oje  gimnazijoje. Būdamas moksleiviu žaidė krepšinį ir stalo tenisą. 1942 m. buvo suimtas ir išvežtas darbams į Vokietiją. 1946-1949 m. tarnavo JAV kariuomenėje Vokietijoje, dirbo Niurnberge inžinerijos kuopoje. Šis karinis dalinys pasižymėjo ir tuo, kad statė kartuves, kuriose buvo vykdomi mirties nuosprendžiai Antrojo pasaulinio karo nusikaltėliams. Būdamas Vokietijoje bendradarbiavo lietuviškuose laikraščiuose „Mintis" ir „Mūsų kelias".

1949 m. atvyko į Australiją. Dirbo imigrantams privalomus darbus vakarinės šalies dalies dykumose, kur su likimo broliais tiesė vandentiekį. 1951 m. pasitaikė proga apsilankyti Sidnėjuje, kur ir pasiliko. Dirbo gumos ir stiklo fabrikuose, baigė pašto mokyklą. 25 metus dirbo Sidnėjaus pašte, dalį iš jų - skyriaus vedėju.

Visą laiką aktyviai bendradarbiavo Australijos ir JAV lietuvių spaudoje. 1953-1973 m. buvo laikraščių „Australijos lietuvis" ir „Mūsų pastogė" sporto skyriaus vedėjas, nuo 1952 m. - JAV lietuvių dienraščio „Draugas" ir savaitraščio „Dirva" korespondentas Australijoje.

Nuo 1952 m. jis JAV lietuvių žurnalistų sąjungos, nuo 1955 m. - Australijos žurnalistų sąjungos narys. 1962-1967 m. buvo Sidnėjaus kultūros klubo „Plunksnos" pirmininkas.

Parašė knygas "Jubiliejinis Australijos lietuvių sporto 10-tis 1950-1960" (1960) ir "Gyvenimo sūkuriuose" (2003).

Kaip sporto žurnalistas dalyvavo šešiose olimpinėse žaidynėse: 1956 m. - Melburne, 1960 m. - Romoje, 1972 m. - Miunchene, 1976 m. - Monrealyje, 2004 m. - Atėnuose, o 2000 m. Sidnėjuje buvo Lietuvos olimpinis atašė.

Dideli juo nuopelnai ne tik žurnalistikoje, bet ir sportui. Jis buvo vienas iš sporto klubo „Kovas" Sidnėjuje steigėjų, Vienas iš Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos valdybos pirmininkų. Iki 1960 m. žaidė krepšinį ir stalo tenisą Sidnėjaus "Kovo" klube. 1952 m. ir 1953 m. buvo Australijos lietuvių krepšinio rinktinės narys.  Vadovavo Australijos lietuvių sportininkų išvykoms: 1978 m. - į Torontą, 1983 m. - į Čikagą, 1991, 1995 ir 1998 m. - į Lietuvą, 2005 m. buvo išvykos atstovas Lietuvai.

Lietuva buvo didelis A.Laukaičio džiaugsmas, ją stengdavosi aplankyti kasmet, tai jis padarė daugiau kaip 20 kartų. Turėjo be galo daug draugų, tačiau bene pats didžiausias iš jų buvo ilgametis "Žalgirio" draugijos prezidentas Vytas Nėnius. Su juo susipažinta dar 1985 m.  Nuo 1989 m. A. Laukaitis tapo "Žalgirio" draugijos atstovu Australijoje.

Nuoširdi A. Laukaičio draugystė siejo ir su prezidentu Valdu Adamkumi. Kai buvo pradėtos rengti Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, V. Adamkus būdavo Amerikos lietuvių sportinės delegacijos vadovas , o A. Laukaitis - Australijos.

„Kai išgirstu Antano Laukaičio pavardę, man pirmiausiai kyla asociacijos su tolimąja Australija. Antanas Laukaitis ir Australijos lietuvių jaunimas neatskiriami, tai - tarsi sinonimas. Jis tapo ne tik sporto žmonių, bet ir visos Lietuvos bičiuliu iš Australijos. Kengūrų šalyje tarp lietuvių jis žinomas kaip labai veiklus žmogus, kurio pilna visur. Daugiausia A.Laukaičio pastangų dėka tarp Australijos lietuvių sportas tapo viena reikšmingiausių sričių. Jis vadovavo kelioms jų išvykoms į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, Australiją suartino su Lietuva, o Lietuvą - su Australija, tapo dideliu lietuvybės puoselėtoju", - sako V. Adamkus.

Kaip teigė buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, A. Laukaitis - vienas tų išeivijoje gyvenančių lietuvių, kuris niekada neatsisakė padėti. Visus vienodai atlapaširdiškai priimdavo ir broliškai bendraudavo - ar atvažiuodavo Lietuvos prezidentas, ar paprastas lietuvis, kurio jis galbūt niekada nebuvo matęs savo gyvenime.

Per 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes A.Laukaitis buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atašė, jam per visus ketverius olimpinio ciklo metus netrūko darbo. Kaip pats vaizdžiai išsireiškė, per tuos rūpesčius pražilo ir visa jo galva, tačiau tomis pareigomis jis labai didžiavosi, patikėtą darbą atliko labai kruopščiai ir su didele meile. Vienas iš štabų netgi buvo įkurtas jo namuose, netgi naktimis kaito telefonas.

Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė  išlikus pusmečiui iki olimpinių žaidynių su savo treneriu pirmą kartą nuvyko į Sidnėjų Tikrai nesitikėjo, kad juos globojęs A. Laukaitis taps jų geriausiu draugu, o jo namai - mūsų sportininkų namais, klubu, kuriuose visada laukdavo svetingo šeimininko paruošti pusryčiai, pietūs, vakarienė.

"Sidnėjus man buvo labai laimingas, už tai nuoširdžiai norėčiau  padėkoti ir Antanui, kurio indėlis į mano aukso medalį yra labai svarbus", - sako olimpinė čempionė.

Po olimpinių žaidynių A.Laukaičio namuose ant sienų ir durų liko daug prasmingų mūsų olimpiečių palinkėjimų dosniam šeimininkui - tai didžiulė padėka už įdėtą triūsą ir pastangas, kad mūsų sportininkams tolimojoje Australijoje nieko netrūktų, kad tiktai jie pelnytų kuo daugiau medalių.

A.Laukaitis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinu (2001), KKSD 2 laipsnio ordinu "Už nuopelnus Lietuvos sportui" (2003), KKSD 1 laipsnio ordinu su grandine "Už nuopelnus Lietuvos sportui (2005), LTOK Charta Solemnis, Pro Meritis Olimpicis (2006) ir Garbes ženklu (2009), Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento J. A. Samarancho specialia dovana ir raštu (2000).

Paskutiniąsias dienas A. Laukaitis praleido Sidnėjaus slaugos namuose. Blogai nesijautė, apie artėjančią mirtį negalvojo. Kalbėjo apie tai, jog jo sveikata jau neleidžia daugiau atvykti į Lietuvą. Dar liepos mėnesį jis daug teiravosi apie Leipalingio muziejų, kuriame yra ir jo stendas. Jis dažnai papildydavo šį muziejų naujais eksponatais.  

A. Laukaitis palaidotas Sidnėjuje, kur ilgai gyveno. Tokia buvo jo valia. Dar prieš keletą metų, viešėdamas Lietuvoje, jis sakė, kad amžinojo poilsio norėtų atgulti savo gimtajame Leipalingyje, kur yra jo vardo muziejus, tačiau taip negali pasielgti, nes Sidnėjuje gyvena jo dukros Viki ir Regina, anūkai, čia palaidota žmona, šviesaus atminimo Valė.

Dėl žinomo žurnalisto ir sporto veikėjo Antano Laukaičio mirties nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, kolegas žurnalistus, visą Australijos lietuvių bendruomenę.