Tylos minutė

 Vytautas Žeimantas

2015 metų sausio 20 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Baltimorės mieste, savo namuose, slaugomas dukros Berenikos  ir sūnaus Ario, po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų, redaktorius, kritikas, vertėjas Alfonsas Nyka-Niliūnas.

Alfonsas Nyka-Niliūnas, tikroji pavardė Alfonsas Čipkus, gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.

1938 m. baigė Utenos gimnaziją. 1938-1939 m. Kaune Vytauto Didžiojo universitete pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. Studijuodamas susidraugavo su Vytautu Mačerniu ir Broniumi Krivicku. Prasidėjus karui porą metų tęsė šias studijas Vilniaus universitete, kurį 1942 m. baigė.

Pirmieji jo eilėraščiai studentiškoje spaudoje pasirodė 1937 metais.

1944 m. pasitraukė į Vakarus, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų Lietuvos piliečių, norėjusių išvengti Sovietų represijų. Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias. Negana to, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda, rašė į lietuviškus laikraščius, ėjusius Vakaruose.

Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos" išėjo 1946 m. Vokietijoje, Tiubingene.

Baigęs studijas išvyko į JAV, nuo 1949 m. apsigyveno Baltimorėje ir iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Be to redagavo straipsnius, knygas, bendradarbiavo lietuviškoje periodinėje spaudoje.

Alfonsas Čipkus pasirašinėjo įvairiai. Pasirinko Alfonso Nykos-Niliūno pavardę. Tačiau turėjo ir kitų slapyvardžių: Leonas Miškinas, Andrius Sietynas, H. B. S. ir kt.

Jungtinėse Amerikos Vastijose buvo išspausdinti ir kiti jo poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis" (1953 m.), „Balandžio vigilijos" (1957 m.), „Vyno stebuklas" (1974 m.), „Žiemos teologija" (1985 m.). Čikagoje jo knygas leido V. Saulius, Pedagoginis lituanistikos institutas, Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas.

Kol sovietai buvo okupavę Lietuvą, Alfonso Nykos-Niliūno poezija sverbėsi į Tėvynę dažniausiai nelegaliai, ar radijo bangomis per "Amerikos balsą", "Laisvę", "Laisvąją Europą". Atkūrus Lietuvos nepriklausomynę pasirodė jo naujoji kūryba ir Vilniuje. "Vaga" 1989 metais išleido "Būties eroziją", "Baltosios lankos" 1996 metais - "Temos ir variacijos: literatūra, kritika, polemika".

Daugelis tyrinėjusių Alfonso Nykos-Niliūno poeziją, teigia, kad jam būdingi du eilėraščio modeliai - simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai. Skaitant Alfonso Nykos-Niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė - paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. Iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas.

Pats Alfonsas Nyka-Niliūnas ieško tiesos per save. Jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos - daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles.

Alfonso Nykos-Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų. Alfonsas Nyka-Niliūnas artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta.

Alfonsas Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą.  Kūrybą nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, "nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti".

Drauge su Kaziu Bradūnu, Henriku Nagiu, Juozu Kėkštu jis dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė". Pirmą kartą ji buvo išleista 1951 m. Šis leidinys įdomus ir tuo, kad į jį buvo įtraukta 1944 m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba.

Be poezijos ir vertimų reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva 1952 m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai" - vienintelis tik literatūrai skirtas išeivijos žurnalas. Šio žurnalo stiprioji pusė buvo kritika. Čia didelis nuopelnas tenka ir Alfonsui Nykai-Niliūnui, nes jis aktyviai reiškėsi „Aidų" redakcijoje, buvo vienas iš „Literatūros lankų" redaktorių.

Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai" du tomai (1: 1938-1970, 1998; 2: 1970-1998, 1999 m.). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Įvairūs istoriniai įvykiai, tarp jų Antrasis pasaulinis karas, Lietuvos okupacija, pasitraukimas iš gimtojo krašto, juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas.

Alfonsas Nyka-Niliūnas pasižymėjo ir kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų (Ch. Baudelaire, A. Rimbaud, P. Claudel, H. Michaux), vokiečių (Stefan George), anglų (T. S. Eliot) ir italų (Giacomo Leopardi) poezijos. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą". Iš poetų jam svarbiausias buvo Ch. Baudelaire, o iš filosofų - M. Heidegeris.

1997 metais  Alfonsui Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė premija. Jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl poeto, vertėjo, literatūros kritiko Alfonso Nykos-Niliūno mirties.

„Neabejotinai vienas savičiausių ir reikšmingiausių XX amžiaus lietuvių poetų. Žmogus, kurio mirtis žymi mūsų valstybei ir jos kultūrai lemtingos epochos pabaigą. Tačiau A. Nykos-Niliūno knygos nesibaigia su epocha, joms nebaisus joks laikas, nes tai yra poetas, rašęs pasaulinio lygio literatūrą, atvėręs subtiliausias žmogaus gyvenimo ir likimo gelmes", - sakoma Prezidentės užuojautoje.

Dėl rašytojo mirties šalies vadovė pareiškė užuojautą A. Nykos-Niliūno artimiesiems, gausiai JAV lietuvių bendruomenei, Lietuvos kultūros žmonėms ir visiems šio poeto skaitytojams.

„Netekome vieno žymiausių XX a. lietuvių poetų, darbštaus ir talentingo vertėjo, eseisto, literatūros kritiko. Poetas žemininkas baigė savo žemišką kelionę, tačiau jo kūryba lieka su mumis, ji lieka ateities kartoms, amžiams. 1997 metais Poetui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija - tik nedidelis oficialus jo kūrybos įvertinimas, ji pati jau užsitikrino sau deramą vietą lietuvių poezijos aukso fonde", - sakoma Premjero A. Butkevičiaus užuojautoje.

Šiemet liepos 15 d. Alfonsui Nykai-Niliūnui būtų sukakę devyniasdešimt šešeri metai.

Lietuva, lietuvių literatūra, poezija neteko iškilaus kūrėjo.