Tylos minutė

Antanas Andrijonas

Čikagos priemiestyje Lemonte (JAV) 2016 metų  gruodžio 20 d., eidamas 97-uosius gyvenimo metus, mirė JAV lietuvių visuomenės ir politikos veikėjas, Lietuvos antinacistinio ir antitarybinio pasipriešinimo dalyvis, žurnalistas, redaktorius Bronius Nainys.

B. Nainys gimė 1920 m. lapkričio 15 d. Grikpėdžiuose, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje. 1939 m. baigė Linkuvos gimnaziją, 1940 m. Kauno karo mokyklą, 1943 m. - mechanikos inžineriją Vytauto Didžiojo universitete, 1963 m. - Ilinojaus technologijos institutą JAV.

Per SSRS ir Vokietijos okupacijas 1940-1944 m. pasipriešinimo dalyvis, Lietuvos aktyvistų fronto narys, Pašvitinio partizanų grupės vadas...

Kauno sukilėlių gretose

Nainių sodyba Grikpėdžiuose slėpėsi tarp ūksmingų buvusio dvarelio parko medžių, po kuriais raibuliavo didžiulė kūdra. Tarp plytinčio sodo vaismedžių bolavo avilių kupstai, apie kuriuos nuo ankstyvo pavasario sklido bičių spiečių dūzgesys. Vasaros mėnesiais namuose kvepėjo medum, jo buvo tiek, kad savaitgaliais šeimininkai galėdavo išvežti į Žeimelio, Pašvitinio ir net Joniškio miestelius, kur vykdavo plačiose apylinkėse žinomi turgūs. Ten parduodavo ir vištų, kiaušinių, daržovių, vaisių.

Pinigų reikėjo dviejų sūnų mokslui. Bronius Nainys jau mokėsi penktoje Linkuvos gimnazijos klasėje, kai tėvai ten atvežė ir Aleksą, kuris buvo pusketvirtų metų jaunesnis.

Tačiau sovietinė okupacija sujaukė gyvenimą tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose. Prislėgė ji ir Grikpėdžius. Aleksui tai buvo paskutinė vasara tėviškeje. Jo brolis Bronius metus jau studijavo Lietuvos karo mokykloje Kaune, buvo penkioliktos laidos kariūnas-aspirantas. Kad būtų suteiktas atsargos karininko laipsnis, reikėjo atlikti stažuotę kariniame dalinyje. Bronius pasirinko 8-tą pėstininkų pulką Šiauliuose. Kai sovietai užėmė šias kareivines, pulko centrą ir dar vieną batalioną perkėlė į Joniškį. Ten atsidūrė ir B. Nainys. Iš Joniškio iki Grikpėdžių - vos 17 kilometrų, todėl į namus dažnai sugrįždavo.

Rudenį Lietuvos kariuomenę įjungė į Raudonąją armiją ir pavertė pėstininkų korpusu. Baigusius numatytą mokymą ir įgijusius stažą kariūnus-aspirantus iš kariuomenės paleido.

B. Nainys išvažiavo į Kauną studijuoti inžinerijos. Kauno universitete net dėstytojai kalbėjo apie greit prasidėsiantį karą, tik aiškino, kad jis vyks Vokietijos žemėje.

Prieš Kalėdas B. Nainys jau dalyvavo pogrindžio veikloje ir rengėsi sukilimui, kuris turėjo sutapti su karo pradžia. 1941 metų birželio 22 dieną jis pasitiko Laisvės alėjoje, Šaulių namuose. Per radiją ten išgirdo apie prasidėjusį sukilimą. B. Nainys vykdė pogrindžio užduotį pulti ir užimti Saugumo rūmus Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto kampe. Savanorių būrys pasidalino į dvi grupes - viena turėjo pulti iš gatvių sankryžos pusės, kita prie pastato artėjo kiemais. Pastarajai grupei vadovavo B. Nainys: sunkvežimiu privažiavo arčiau rūmų ir išlipę kiemais sėlino artyn pastatato. Pasipriešinimo nebuvo, į rūmus sukilėliai įsiveržė be šūvio. Kamerose dar buvo daug suimtųjų. Po poros dienų vokiečiai paprašė, kad sukilėliai sudėtų ginklus ir eitų namo. B. Nainys nieko dar nežinojo apie Grikpėdžiuose likusius namiškius, tris savaites neturėjo galimybės iš Kauno išvažiuoti. Per tą laiką išgirdo, kad Linkuvos apylinkėse sovietai sušaudė 4 gimnazistus, tarp kurių buvo brolis Aleksas ir jo kaimynas Ignas Grigaliūnas.

Lietuvos karininku išliko ir taikos metais

Baigiantis karui, B, Nainys išėjo vadovauti Pašvitinio partizanų būriui. Su juo keliavo į Žemaitiją, kur įsijungė į Tėvynės apsaugos rinktinę. Atsidūrė Ventos fronte, dalyvavo Sedos kautynėse, kuriose vadovavo Pirmojo pulko sunkiųjų ginklų kuopos minosvaidžių būriui. Paskui pasitraukė į Vokietiją. Ketverius metus dirbo amerikiečių kariuomenės žinyboje, buvo lietuvių inžinerijos kuopos vyresniuoju karininku, dvejus metus ėjo kuopos vado pareigas. Jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. O 1950 metais B. Nainys persikėlė į JAV. Čikagos Ilinojaus institute Technologijos fakultete įgijo statybos inžinieriaus specialybę. Dirbo vyr. inžinierium, projektuotoju, darbų vykdytoju, vadovu.

JAV iš karto įsijungė į Lietuvių bendruomenės veiklą. 1963 m. SSRS vadovui N. Chruščiovui lankantis JAV, Čikagoje suorganizavo masinę antitarybinę demonstraciją. Ilgametė B. Nainio politinė veikla dėl Lietuvos laisvinimo nenutrūko per visus slogius „geležinės uždangos" dešimtmečius ir buvo apvainikuota 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės aktu. Darbą politikos bare B. Nainys tęsė toliau.

Į JAV lietuvių bendruomenės Čikagos apygardos valdybą B. Nainys buvo išrinktas 1959 metais, tapo valdybos pirmininku ir šveitimo komisijos pirmininku. JAV suorganizavo II tautinių šokių šventę, moksleivių pavasario šventes, dailiojo skaitymo konkursus, kurie tapo tradicija. Jis buvo didžiulės JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventės Čikagoje iniciatorius ir organizatbrius. B. Nainys - pradininkas simpoziumų, kurių tradicija nuo 1969 m. iki šių dienų tęsiama Lietuvoje bei JAV (pirmieji Mokslo ir kūrybos simpoziumai vyko JAV). 2008 metų rudenį Lemonte (JAV) buvo surengtas jau XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumas, į kurį B. Nainį pakvietė kaip Garbės pirmininką.

1967 metais B. Nainį išrinko JAV lietuvių bendruomenės centro valdybos pirmininku. Dvi kadencijas - nuo 1973 iki 1978 ir nuo 1992 iki 1997 metų - B. Nainys buvo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkas. Net 23 metus redagavo užsienio lietuvių žurnalą „Pasaulio lietuvis". Žurnalistinę veiklą tęsė iki gyvenimo pabaigos - komentavo pasaulio politinio gyvenimo įvykius, nagrinėjo Lietuvos parlamento, Vyriausybės bei Prezidentūros darbus, jų sėkmes ir nesėkmes, JAV lietuvių spaudoje aprašė savo įspūdžius ir pastebėjimus patirtus apsilankymų gimtajame krašte metu. Nuo 2000 m. buvo savaitraščio „Amerikos lietuvis" bendradarbis. Per aktyvios žurnalistinės veiklos dešimtmečius B. Nainys parašė virš 4 tūkst. įvairių žanrų straipsnių (daugiausia - publicistinių), išleido knygas „Lietuvai ir lietuvybei" (2001 ir 2004m.), „Mano sąlytis su „Draugu" (2009), „Lietuvos laisvinimo keliu" (2010), „Lietuva - mano širdis ir siela" (2011).

1948 m. B. Nainys vedė Bronę Vilcinaitę (m. 2008), šeimoje užaugo dvi dukros - Laima ir Rūta.

Už aktyvią politinę veiklą ir paramą Lietuvai 1998 metais Lietuvos Prezidento įsaku B. Nainys apdovanotas LDK Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu už nuopelnus Lietuvai, taip pat Gedimino ordinu už kariuomenės stiprinimą (1998), Savanorių medaliu (1999), lietuvių išeivių žurnalistų premija, keliais žymenimis už Lietuvos sporto garsinimą, už nuopelnus Lietuvai ir Amerikai.

Mokyklos ir moksleiviškų renginių mecenatas

Sovietmečiu Lietuvoje B. Nainys nesilankė. Pirmą kartą į gimtąjį kraštą sugrįžo 1990 metų vasario mėnesį. Kai nuvažiavo į Grikpėdžius, gimtojo namo vietoje rado didelę mūrinę mokyklą ir svetimą aplinką. Kaimas buvo virtęs kolūkio centru. Nuosavybę B. Nainys atgavo jau kitoje vietoje. Tačiau meilė tėviškei ir rūpestis ja nebuvo išblėsęs, noras matyti šį kraštą šviesesnį ir gražesnį skatino grįžti į Grikpėdžius vėl ir vėl. Už nuolatinį rūpestį ir paramą šiam kraštui B. Nainiui buvo suteiktas Pakruojo rajono Garbės piliečio vardas, o 2001 m. birželio 16 d. Grikpėdžių pagrindinei mokyklai suteiktas Broniaus Nainio vardas.

B. Nainio šeimos iniciatyva ir lėšomis Grikpėdžių mokyklos kieme iškilo paminklas kaimo vyrams, žuvusiems už Lietuvos laisvę: Aleksui Nainiui (1924-1944), Ignui Grigaliūnui (1919-1944), Vladui Mažuknai (1923-1945), Juozui Niekiui (1925-1945), Ignui Balčiūnui (1921-1945).

Po keletą kartų per metus pagrindinei šio kaimo mokyklai į Grikpėdžius keliavo B. Nainio ir jo šeimos dovanos. Per šv. Kalėdas ir mokslo metų pabaigoje moksleivius pradžiugindavo dovanos, kurių vertė 10-15 tūkstančių litų. Tarp dovanų - kalkuliatoriai, šalikai, rašikliai, užrašų sąsiuviniai, penalai, kuprinės. Šeimos pastangomis mokyklos klases aprūpino specialiomis rašymo lentomis, įrengė šiuolaikinę kompiuterių klasę su visa būtiniausia įranga, nupirko mokyklinį autobusiuką, sporto komandų narius aprūpino specialia apranga. 2008 mokslo metų pabaigai B. Nainys atsiuntė galingą muzikinį centrą, kuris buvo naudojamas ne tik moksleivių, bet ir kaimo bendruomenės reikmėms.

Mecenatas finansavo Grikpėdžių moksleivių gražiausio rašinio konkursus, įvairius projektus - „Aš ir_;mano pasaulis", „Grikpėdžių gyvenvietės planas", „Jaunimas prieš narkotikus" ir kt. Konkursų nugaletojams ir geriausiems projektų kūrėjams buvo įteikiamos Nainių šeimos įsteigtos piniginės premijos.

Rubrika Tylos minutė yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.