Tylos minutė

Vilniuje rugpjūčio 4 d. po sunkios ir ilgos lygos, eidama 90-uosius metus mirė žinoma žurnalistė, publicistė, LZS Senjorų klubo Tarybos narė Gerda Giedraitytė- Gudjurgienė.

Gerda Giedraitytė- Gudjurgienė gimė 1935 m spalio 11 d., Simne, Alytaus apskrityje. Mokėsi Merkinės vidurinėje mokykloje. 1972 m. baigė Vilniaus universitetą, žurnalistikos specialybę

„Rašymo plunksną pradėjau brazdinti dar Merkinės vidurinėje mokykloje. Rašiau mokyklos sieniniam laikraštukui, o kartą įsidrąsinus nusiunčiau laiškelį ir į Varėnos rajono laikraštį apie mokyklos literatų būrelio susirinkimą. Kai perskaičiau išspausdintą smulkiu šriftu trumpą žinutę ir savo pavardę - labai apsidžiaugiau. Tai buvo įvykis ir šeimoje. Laikraščio iškarpą su pirmąja žinute saugojau daugelį metų, - prisimena - Gerda Giedraitytė- Gudjurgienė . - Mes, pokario metų žemesniųjų klasių moksleiviai, žodžio „žurnalistas" nebuvome girdėję ir apie žurnalistiką nieko nežinojome. Vėliau, kai 1957 m. pradėjau dirbti Valstybiniame radijo ir televizijos komitete kasdien matydavau skubančius korespondentus, apsikarsčiusius magnetofono juostomis, montuojančius tekstus arba su mikrofonais rankose kalbinančius žmones. Man pasirodė, kad tai labai įdomus darbas, kad galėčiau pabandyti ir aš ir, pirmai progai pasitaikius, su kolega nurūkome į kolūkį daryti reportažo. Sumontuotas reportažas iš paukščių fermos truko gal dvi minutes ir per visą laidelę, užgoždamas brigadininką, giedojo gaidys... Redaktorius už broką kolegos nepagyrė, o aš supratau, kad korespondento darbas ne toks jau ir lengvas.

Tačiau žurnalistika paviliojo ir 1972 m. Vilniaus universitete baigiau žurnalistikos studijas. Dirbau „Minties" leidykloje, vėliau kelis dešimtmečius „Klaipėdos" (buvusi „Tarybinė Klaipėda") redakcijoje. Laikraštis ėjo lietuvių ir rusų kalbomis. Tai buvo niūrūs „brandaus socializmo" metai, su tuščiomis parduotuvėmis, cenzūra, kūrybos varžymais, sprangia žurnalisto duona. Tai skaudūs prisiminimai apie žmogaus nuvertinimą ir kūrybingos asmenybės žlugdymą, lietuvių kalbos menkinimą.

Rašiau apie Klaipėdos miesto žmones ir jų gyvenimą, pramonės, ūkio reikalus, gamtos apsaugą, medicinos aptarnavimą ir kita. Rengiau ir redagavau specialius puslapius „Namų židinys", „Klaipėdietė", „Neringa" ir kitus, kuriuose buvo gvildenami ypač aktualūs klausimai uostamiesčiui.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado galimybės reikšti savo nuomonę ir nesidairyti į šalis. Lyg iš gilaus miego pabudo ir miestas prie jūros - Klaipėda, atsidarė langas į pasaulį. Į uostamiestį plūdo užsieniečiai, išeiviai lietuviai. Jokios cenzūros, jokios komunistų partijos kontrolės, tik eik dirbk ir rašyk. Jau nereikėjo leidimo į Neringą, dokumentų netikrino sovietų kareiviai, nevaikė prie jūros su šunimis ir neareštavo.

Susigundžiau kvietimu dirbti Klaipėdos miesto savivaldybės atstove spaudai. Kurį laiką kūriau laikraštį „Savivaldybės žinios", bendradarbiavau dienraštyje „Klaipėda" žemės grąžinimo, pensijų, teisės klausimais, užrašiau partizanų, tremtinių prisiminimus ir kita. Rašiau į „Lietuvos aidą", „Valstiečių laikraštį", „Ūkininko patarėją", „Vakarų ekspresą", „Dienovidį", „ Palangos tiltą", mėnraštį „Vokiečių žinios Lietuvoje", kultūros temomis kūriau straipsnius JAV lietuvių laikraštyje „Draugas". Rengiau interviu su žymiais šalies žmonėmis ir užsienio svečiais, reportažus iš Lenkijos Gdansko, Vokietijos Liubeko, Švedijos Karlskronos, Lietuvos konsulato Kaliningrade. Rašiau apie Klaipėdos moterų sąjūdžio veiklą, buvau sąjūdžio narė"

1982 m. Gerda Giedraitytė- Gudjurgienė įstojo į LŽS. 2019 m. buvau apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai". Daug metų (nuo 2014 m.) buvo aktyvi LŽS Senjorų klubo Tarybos narė.

„Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai surengė ekskursiją į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos muziejų. Muziejaus stenduose aš ieškojau tų su kuriais žengiau pirmuosius žingsnius žurnalistikoje. Tai buvo 1957 metai. Dar studijavau universitete, bet pradėjau dirbti garsų įrašų skyriuje. Turėjau kuklų muzikinį išsilavinimą, kurio pakako dirbti garso operatore. Garsų įrašų skyrius buvo tikras muzikos fabrikas. Su primityvia technika įrašinėjome viską, ką tik buvo galima įamžinti magnetofono juostelėje - dramos teatro spektaklius, operas, operetes, simfonijas, klasikinę muziką, solistus, lengvosios muzikos orkestrą, pirmuosius estrados atlikėjus ir kt. Šiandien ši retro muzika yra radijo aukso fondas. Visus šiuos įrašus darė gabūs ir talentingi žmonės - garso režisieriai: Einoris, Baumila, žurnalistas Remigijus Kudirka, pianistas Česlovas Biveinis. Padarius įrašą, reikėjo atlikti labai juodą darbą - sumontuoti juostą. Darbo įrankiai - žirklės juostai karpyti, kažkoks aitrus skystis juostai klijuoti ir stiklinė „lopetėlė", ją patepti. Po tokio montažo pirštai atrodė lyg sužaloti, o nuo skysčio galva svaigo. Bet tai buvo nuostabūs metai, nes teko laimė susipažinti su įžymiais meno žmonėmis. Tai buvo metai, kai kūrėsi Lietuvos televizija. Deja, nepastebėjau, kad muziejaus stenduose būtų įamžintas pirmųjų garso režisierių, kūrusių radijo istoriją, atminimas. Baigdama žurnalistikos mokslus rašiau diplominį darbą „Lietuvos televizijos istorijos bruožai." Kalbinau komiteto pirmininką Joną Januitį, televizijos diktorius Juozą Baranauską, jaunutę pranešėją Leonardą Jekentaitę (Kuzmickienę, neseniai išėjusią Anapilin) ir kt. Surinkau senų nuotraukų. Ketinu tai pasiūlyti muziejui" - sakė Gerda Giedraitytė- Gudjurgienė..

Gerda Giedraitytė- Gudjurgienė išleido kelias knygas: „Atmintis yra rojus" (prisiminimai apie Dzūkijos miestelį Merkinę, 2009 m.) ir „Žurnalisto duona vėjų mieste" (apie darbą „Klaipėdos" redakcijoje, 2019 m.).

Jos straipsnius skelbė „Lietuvos aidas", „Valstiečių laikraštis", „Ūkininko patarėjas", „Vakarų ekspresas", „Dienovidis" „Palangos tiltas", „Merkio kraštas" ir kt. Kultūros temomis rašė straipsnius JAV lietuvių laikraštyje „Draugas".

Išaugino vaikus - Audrių (gim. 1960 m.) - ekonomistą ir Liną (gim. 1965 m.) - architektę.

Su Gerda atsisveikinimas vyks Laidojimo paslaugų centro Antakalnio padalinyje, M. K. Paco g. 4, Vilniuje, 2-oje salėje rugpjūčio 6 d., trečiadienį, 9:00-14:45 val.

Šv. Mišios už Gerdos sielą bus aukojamos Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje rugpjūčio 5 d., antradienį, 18:00 val. Kviečiame pasimelsti kartu.

Laidojama Sudervės kapinėse.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai su šeima, artimiesiems, draugams ir bičiuliams, kolegoms, žurnalistų bendruomenei, visiems, kurie pažinojo ir mylėjo kolegę Gerdą, kuriems ji buvo brangi.