Vytautas Žeimantas
Vilniuje, 2020 metų sausio 27 dieną, eidamas 91-uosius metus mirė istorikas, populiarių televizijos laidų vedėjas Edvardas Gudavičius.
Turbūt geriausiai Lietuvos žmonėms Edvardas Gudavičius yra žinomas iš televizijos laidos „Būtovės slėpiniai"., per kurią jis padėjo suvokti lietuviškosios istorijos vingrybes. Pirmoji „Būtovės slėpinių" laida pasirodė 1993 m. Lietuvai dar tik bandant prisiminti ir įvertinti savo istoriją, atrasti būdus, kaip kalbėti apie ją, dorotis su gyvomis ir svarbiomis kontroversijomis.
Jau pirmose „Būtovės slėpinių" laidose, buvo kalbama apie Lietuvos valstybės atsiradimą, t. y. apie 1009 m., kai Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose.
Prof. A. Bumblauskas televizijos laidoje taip pristatė savo mokytoją prof. E. Gudavičių: „Nežinau, ar reikia pristatyti E. Gudavičių. Nepaprastai įdomios biografijos žmogus, inžinierius, dirbęs įvairiuose konstravimo biuruose, kiek prisimenu, netgi žolės smulkinimo mašinų, pirmąją savo disertaciją parašęs, kaip kažkada sakė, neatsitraukdamas nuo gamybos. Žmogus, tapęs vienu solidžiausių mūsų istorikų, milžiniškos erudicijos, fenomenalios atminties ir inžinerinio, matematinio mąstymo žmogus."
„Būtovės slėpinių" televizijos laidos, kuriose dalyvaudavo Edvardas Gudavičius, ėjo net iki 2004 metų, taigi, daugiau kaip dešimtmetį.
2008 m. buvo išleista jauno istoriko Aurimo Švedo pokalbių knyga „Visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų", kurioje jis kalbina profesorių E. Gudavičių. Mokytojo ir jam didelę įtaką padariusio žmogaus jubiliejaus dieną A. Švedas pasidalijo ištrauka iš knygos, kurioje jis klausė profesoriaus, ko Lietuvos istorija gali pamokyti šiandienos lietuvį.
Edvardas Gudavičius atsako: „Kaip jau minėjau, mūsų istorija yra skurdo istorija. Tačiau skurdas yra nevienodas. Mes esame skurdžiausi europiečiai, bet vis dėlto europiečiai. Štai kur glūdi mūsų istorijos esmė. Todėl, jeigu mes ir turime kažką, kuo galime didžiuotis, tai visų pirma reikia kalbėti apie europietiškas vertybes, kurias nors ir žemiausiu lygiu, tačiau vis dėlto esame įsisavinę."
Edvardas Gudavičius gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune. 1948-1953 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1952-1956 m. buvo Kauno motorų gamyklos pamainos meistras, 1956-1958 m. - cecho technologas. 1958-1959 m. buvo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vadovaujantis technologas, 1959-1963 m. - cecho viršininkas, 1963-1974 m. - sektoriaus, skyriaus vedėjas.
Dirbdamas gamykloje vis labiau pradėjo domėtis Lietuvos istorija. 1962-1968 m. ją neakyvaizdžiai studijavo Vilniaus universitete. 1970 m. baigė neakivaizdinę aspirantūrą Vilniaus universitete. 1971 m.apgynė disertacija „Lietuvos valstiečių įbaudžiavinimo procesas ir jo atspindys Pirmajame Lietuvos Statute".
1974-1995 m. buvo Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas. 1975-2012 m. - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, profesorius. 1989 m. apgynė habilitacinį darbą „Lietuva Pabaltijo tautų kovoje prieš vokiečių feodalų agresiją XIII amžiuje".
Nuo 2000 m. - Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas).
Lietuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbomis išleido nemažai knygų, skirtų Lietuvos istorijai. Svarbesnės iš jų: "Mindaugas" (1998), "Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų" (1999), "Pirmasis Lietuvos Statutas" (2002), kt.
1995 m. jis tapo Nacionalinės mokslo premijos laureatu. Premija suteikta už Pirmojo Lietuvos Statuto tyrimus ir publikavimą.
1998 m. jis tapo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Šį kartą premija jam suteikta už LTV laidų „Būtovės slėpiniai" kūrimą.
1999 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2003 m. - Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
„Netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą", - sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. - E. Gudavičius buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują garsiausių dabartinių Lietuvos istorikų kartą. E. Gudavičius kaip niekas kitas sugebėjo Lietuvos istorijai suteikti europinį ir globalų kontekstą ir padovanojo Lietuvai Liepos 6-osios šventę. Profesorius visada buvo pasiruošęs padėti, pasidalinti patirtimi ir papildyti istorines žinias - toks buvo visada ir toks išliks mūsų prisiminimuose".
„Profesorius Gudavičius buvo išskirtinė asmenybė, savo karjerą pašventusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir teisės puoselėjimui. Jo darbai kaip šarvai liks saugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją nuo netiesos", - teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Išskirtinis Istorikas ir Mokytojas, savo laikysena ir žodžiu skatinęs kritiškai mąstyti praeitį ir dabartį, atvirai žiūrėti į pasaulį ir siekti naujų tikslų, - mirus E. Gudavičiui pasakė išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. - Jau įkopęs į ketvirtą dešimtmetį, laisvalaikiu nuo gamybinio inžinieriaus darbo baigęs neakivaizdines istoriko studijas, rašė vertingus, tačiau net ir profesionalams sunkiai paskaitomus tekstus iš LDK visuomenės ir teisės istorijos, kad po kelių dešimtmečių sukurtų bene skaidriausią Lietuvos istorijos koncepciją. Dėl savo biografijos, o vėliau ir dėl ilgalaikės ligos beveik neišvykdamas į užsienį, Lietuvos istoriją mąstė tik europinės istorijos ir istoriografijos kategorijomis. Neužimdamas jokių vadovaujančių pareigų universitete ar institute, palikdamas aiškiai per daug laisvės savo doktorantams, išugdė, ko gero, pirmąją medievistų mokyklą Lietuvoje. Visiškai nesidomėdamas hierarchine tvarka ir atvirai ignoruodamas tokio pobūdžio renginius bei komitetus, gavo turbūt visus įmanomus laipsnius, titulus ir premijas."
Istorikas dr. Liudas Jovaiša apie prof. E. Gudavičiaus indėlį į tai, kada minime Mindaugo karūnavimo dieną: „Liepos 6 d. išskaičiavo prof. Edvardas Gudavičius. Pažiūrėjęs į Mindaugo gyvenimo ir veiklos kalendorių, jis pamatė, kad 1253 metų rugpjūčio mėnesį Mindaugas vyko į karo žygį. Tad labiau tikėtina, kad vainikavimas vyko liepos mėnesio pirmoje pusėje. Vainikavimas turėjo įvykti sekmadienį - o sekmadieniai tų metų liepą buvo liepos 6 ir 13 dienos. Tad galiausiai buvo sutarta vainikavimo data laikyti liepos 6 dieną."
Reiškiame nuoširdžią užuojautą E. Gudavičiaus artimiesiems, kolegoms, ir jo studentams.
Profesorius Edvardas Gudavičius bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje 2020 m. sausio 29 d. nuo 11 val. Laidotuvių mišios vyks sausio 30 d. 12 val., išlydėjimas 13 val. Laidotuvės Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Velionio artimieji prašo profesoriaus atminimą pagerbti gėlės žiedu.
Rubrika Tilos minutė yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
.jpg){kind=logo}
.jpg)
Komentarai (1)