1940 m sausio 2 dieną Šiauduvos kaime (Šilalės r.) gimęs A. Pipiras, vos sulaukęs aštuonerių metų, su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą. Dabartinės Vaikų ligoninės kieme vokiečių statytame barake įsikūrusi šeima, kaip ir kiti po pirmieji po karo čia atsiradę gyventojai, vertėsi sunkiai.

A. Pipiras mokėsi Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje. Seseriai padovanojus fotoaparatą „Liubitel", vaikinas suskato fotografuoti kaimynus, draugus bendraklasius, savo nuotraukas siuntinėjo respublikiniams laikraščiams, žurnalams, svajojo tapti filmų kūrėju kinooperatoriumi.

Įsidarbinęs etatiniu fotografu, „Baltijos" laivų statykloje, A. Pipiras baigė pirmąją vidurinę vakarinę mokyklą. Profesionalaus žurnalisto karjerą jis pradėjo Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga".

Po to septynerius metus darbavosi Gargždų radijo korespondentu - jo reportažai, žinių laidos, pokalbiai su Žemaitijos rajonų gyventojais sutraukdavo nemenką klausytojų auditoriją, buvo transliuojami Lietuvos radijo eteryje.

Aktuvų žurnalistą pastebėjusi Lietuvos telegramų agentūra Elta jį pakvietė dirbti savo atstovu Klaipėdos mieste ir Vakarų Lietuvoje. A. Pipiras šias pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų. Jo parengtos žinios apie svarbiausius to meto įvykius TASS'o kanalais pasklisdavo ir po visą pasaulį.

Permainų epochoje kintant žiniasklaidos struktūrai ir rinkai A. Pipiras produktyviai darbavosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos savaitraštyje „Litas", „Mokesčių žiniose", aktyviai bendradarbiaudavo dienraščiuose „Ūkininko patarėjas", „Klaipėda", „Vakarų ekspresas".

Už nuopelnus žurnalistikai A. Pipirui suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Išėjęs užtarnauto poilsio jis plunksnos iš rankų nepaleido, labiausiai domėjosi ekonomikos naujienomis, buvo veiklus ir energingas Klaipėdos žurnalistų bendruomenės narys.

Gyvenimo saulėlydyje A. Pipiras parašė ir išleido dvi autorines knygas: „Audringo gyvenimo akimirkos. Iš žurnalisto prisiminimų" (2015) ir "Klaipėdos krašto perlai ir legendos (2017).

Dirbdamas Eltoje A. Pipiras įgudo mintis dėstyti tiksliai, konkrečiai ir glaustai, apgaubdavo dėmesiu ir globa jaunesnius kolega, kurie jį pagarbiai tituluodavo „Klaipėdos informacijos tėvu".

Paniręs į prisiminimų žanrą, žurnalistikos senjoras išvengė minorinių tonacijų, sentimentalumo, netikėtais rakursais perteikė daugybę galbūt ne visiems girdėtų istorinių faktų, prisiminė savo artimųjų, bendradarbių, draugų, kitų gyvenimo kelyje sutiktų įdomių žmonių likimus.

A. Pipiro knygose atgyja jo gimtasis kaimas, pokarinė Klaipėda, į kurią jo tėvai atsikraustė su vienintele žalmarge, gyvenimas Gargžduose, kur sukūręs šeimą, sulaukė dviejų dukterų - Ingridos ir Rūtos. Autorius vylėsi, kad jo užrašyti prisiminimai bus įdomūs ir trims anūkams.

Autentiškus liudijimus apie žurnalistiką, kolegas, su kuriais dirbo redakcijose ir bendravo, palikęs A.Pipiras prasitarė, jog visą gyvenimą rašius apie kitus jam buvo nelengva rašyti apie save.

„Žmonės lekia į Graikiją, Turkiją, Ispaniją ir dažnai net nepagalvoja, kokie lobiai slypi Lietuvoje, kad ir juos būtina apžiūrėti. Kai pradėjau kaupti medžiagą net pats nustebau - daug ko nebuvau matęs", - pristatydamas savo knygą „Klaipėdos krašto legendos ir perlai" kalbėjo A. Pipiras.

Dar visai neseniai žurnalistas džiaugėsi, kad 500 egzempliorių tiražu išleista jo knyga jau parduota. Ir tikriausiai jau puoselėjo naują idėją, nes negalėjo sėdėti be įprasto darbo...

Atsisveikinimas su velioniu šv. Kazimiero gedulo namuose (Klaipėda, Kretingos g. 40). Karstas išnešamas antradienį 13 val. Laidotuvės vyks Joniškės kapinėse.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-01-09 09:27

Atgal