Sukaktys, jubiliejai

Nerašęs valdiškos poezijos, mylimas, giriamas, gerbiamas, laukiamas ir "velniškai vienas". Poetas iš Dievo, Lietuvai palikęs daug daugiau, nei ji jam dovanojo - tokiais prisiminimais apie Paulių Širvį dalinosi jo amžininkai Iš Rokiškio, kur kūrėjas ilgą laiką dirbo šio krašto redakcijoje, prisimena Degučių, Padūkstėlio žmonės, jo draugai.

Paulius Širvys neturi pabaigos.Jo kūrybinis gyvenimas - be pabaigos. Iki šiol per visą Lietuvą skamba pagal jo eiles sukurtos dainos, jo poeziją skaito ir kaimo žmogus, ir miestietis. Šis poetas savo eilėraščiais tirpdė abejingumą, jo poezija šildė ne vieną vienišą širdį.

Šių eilučių autorius prisimena literatūrinį vakarą Šiauliuose, praleistą greta Poeto Śirvio. Paskaitęs savo kūrybos eilėraščių pluoštelį ir sulaukęs gausių plojimų Paulius prisėdo greta užstalėje ir pasakė frazę, kuri ir dabar man skamba ausyse: "Bičiuliai, svarbiausia gyvenime - nemeluokime sau ir kitiems!"

Vilniškės leidyklos "Žuvedra" vadovas rašytojas Stasys Lipskis sako, kai į leidėjų rankas pateko apšiuręs Pauliaus Širvio poezijos rinkinio "Tiesiu toliams rankas" rankraštis, abejonių nekilo: reikia leisti. Ir kuo greičiau. Juk tai autentiška poeto knyga, sudaryta be jokių cenzorių ar redaktorių braukymų. Švarko kišenėje ilgai nešiotas ir kažkurioje kavinėje paliktas poeto ranka rašytas eilėraščių sąsiuvinis ilgai klaidžiojo kasdienybės labirintuose, kol laimingo atsitiktinumo dėka pateko į leidėjų akiratį.

"Rengdami spaudai faksimilinį Pauliaus Širvio poezijos rinkinį, - "sako leidyklos "Žuvėdra" vadovas S. Lipskis, - pastebėjome, jog poeto sąsiuvinyje nėra aštuonių eilėraščių, įtrauktų į jo ranka rašytą turinį. Tuomet nusprendėme šių posmų faksimilinio atspaudo stoką kompensuoti pateikiant dvi eilėraščių redakcijas: pirmąją ir paskutiniąją. Skaitytojai, palyginę du to paties eilėraščio variantus, galės įsitikinti, kaip savo posmus poetas redagavo ir tobulino.

Pasak rašytojo Romo Sadausko, meilė

poetui P. Śirviui buvo viso gyvenimo metafora. Meilė vienatvę užpildydavo ir karo sužalotai sielai neleido visiškai palūžti.

Daugelį dabar visiems žinomų savo eilėraščių Paulius Širvys kūrė visą gyvenimą. Pirmieji "Žvaigždelės", "Beržo" ar "Nemuno" variantai liko dar iš Rokiškio arba Pandėlio laikų. ir pagal juodraščius bei vėlyvesnes publikacijas įmanoma atsekti, kaip jie pasikeitė, kol virto juvelyriškai nugludintais lyriškos lyrikos perlais.Jo eilės bando prabilti kitaip, nei iš rinktinių ar akademiškų leidinių. Skaitai ir girdi, kaip slankioja popieriumi Pauliaus ranka. Girdi kiekvieną atsidusimą. Jauti ar spėji kiekvieną pauzę, ieškant geresnio, rimo, ar nerimo.

Kas gali likti abejingas poeto nostalgiškai nuotaikai eilėraštyje "Aš beržas"

Aš - beržas.

Lietuviškas beržas,

Išbridęs

Iš pievų nakties

Sustojau

Ant mūšių

Didžiausiojo kelio

Su plieno dalgiu

Ant peties.

Ir audrą

Ir giedrą,

Ir viską praūžęs -

Girdžiu aš

Tyliai vakarais,

Kaip skleidžiasi

Naktys

Žalioj mėnesienoj

Baltųjų aušrų

Pumpurais.

Negaila

Man aukso.

Negaila sidabro,

Tik tų

Praužtųjų dienų...

Bet...

Ne viskas

Išgerta,

Ne viskas

Pragerta.

Aš didelius

Lobius valdau.

Turiu

Savo džiaugsmą

Turiu

Savo skausmą

Ateik,-

Dovanosiu ir tau.

Poeto eilėraščiuose greta tragiškos lemties motyvų nuskardena ir optimistiškos gaidelės, gražios gamtos peizažai.

Ateik,-

Apkabinsiu,

Į širdį priimsiu,

Papuošiu

Žvaigždėtais

Nakties auskarais.

Praeisi

Pro šalį,

Kaip laimė

Praeina,

Nekeiksiu

Aš savo lemties -

---------

Aš - beržas.

Lietuviškas beržas

Su plieno

Dalgiu

Ant peties.

P. Širvio eilėse nemažai skausmingo ilgesio, tragiško išsiskyrimo akimirkų.

Aš taip laukiu

Nulingavo

Nusinešė

Saulę

Tolimi

Vaivoriniai

Miškai.

Krinta lapai -

Pageltę,

Numirę

Laiškai.

Krinta,

Krinta

Kaip grumstai

Ant karsto.

Miškuos

Kukuos

Gegužėlė

Raiba,

Šiauliai,

Šiauliai...

Pirmyn,

Šauliai!..

Ir temo -

Aptemo

Šviesi

Šviesi

Narsaus

Būrio vado

Galva...

Šiauliai -

Šauliai -

Žolytėlė žalsva!

Giliai

Giliai,

Kaip giliai

Lietuva

Pasak leidyklos vadovo S. Lipskio, pirmą kartą šią faksimilinę Pauliaus Širvio knygą išleido 1997 metais, ir ji iš karto tapo bibliografine retenybe... Po dešimties metų pakartojome tiražą ir rinkinys vėl labai greitai išnyko iš knygynų.

Dabar Pauliaus šimtmečio proga skaitytojams siūloma trečiąjį unikalaus faksimilinio poezijos rinkinio leidimą.