2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: “Gimtajam Rokiškiui” 70 metų: Visų mūsų šventė tebūnie startas ateities darbams

2014-09-09
 
 “Gimtojo Rokiškio” redaktorė Sveta Vitkienė

“Gimtojo Rokiškio” redaktorė Sveta Vitkienė

 

Sveta Vitkienė

 "Gimtojo Rokiškio" redaktorė

 

Mielieji, gerbiamieji  mūsų skaitytojai, šiandien rankose jūs laikote 100-ąjį šių metų „Gimtojo Rokiškio" numerį. Dėl kažkada įveltos klaidos, deja, negalime pasakyti, kurį rajoninio laikraščio numerį išleidome. Manome, šis skaičius artėja prie dešimties tūkstančių. Tai per 70 redakcijos metų sukurtas, sukauptas ir su Jumis pasidalintas  turtas.

Sunku net įsivaizduoti, kiek milijonų žodžių metai iš metų stojo vienas šalia kito, kiek valandų bendrauta su herojais, kiek informacijos surinkta ir pateikta, pagaliau - kiek laiko praleista prie popieriaus lapo, prie monitoriaus... Ir kiek nesuskaičiuojamų kartų dažais kvepiantis laikraštis beldėsi į skaitytojų namus.

Sukaktis - it slenkstis, ties kuriuo pravartu atsigręžti į pradžių pradžią, atsiminti žmones, klojusius tvirtus pamatus, ant kurių vėliau buvo stipru stovėti nuolat besikeičiančios redakcijos žmonėms, ir jiems padėkoti.

Rajono laikraštis gimė sunkiu metu. Buvo 1944-ieji, naciai danginosi iš Lietuvos, atėjo nauji okupantai. Lietuva, kaip ir kitos sovietų interesų zonai priklausiusios valstybės, okupantų kaitoje negavo nė dienos nepriklausomybės. Buvo išties tragiškas netekčių ir pasirinkimų metas.

Norėtųsi sakyti, kad susirinko drąsių, veržlių, permainų nebijančių žmonių kolektyvas ir pradėjo darbą, kurį tęsiame mes. Tačiau buvo kitaip: laikraštis tais laikais galėjo būti išleistas tik su valdžios leidimu. Vien tik Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas pokariu leido laikraščius, steigė radijo ir televizijos stotis ir davė daug valios Glavlitui - spaudos cenzūros įstaigai, kuri formaliai saugojo valstybės paslaptis, o iš tiesų užsiėmė ideologine ir politine žiniasklaidos priežiūra. Beveik visų pirmaisiais pokario metais pasirodžiusių leidinių pagrindinis uždavinys buvo būti ideologijos ruporu, ir „Gimtojo..." pirmtakas - ne išimtis.

Tokiomis sąlygomis, vos prieš mėnesį per Rokiškį praūžus karo frontui, 1944 metų rugsėjo 7 dieną pasirodė ant plonyčio vyniojamojo popieriaus išspausdintos „Rokiškio žinios" - rajono „apkomo ir apskrities vykdomojo komiteto organas", rengtas ir redaguotas anoniminės redakcinės kolegijos. Redakcija įsikūrė Sodų gatvės 6-ajame name, laikraštį dažais, kokių turėjo, raudonai, žaliai, mėlynai spausdino vietinė „Naudos" spaustuvė. Pirmieji numeriai buvo leidžiami 1 tūkst. 500 egzempliorių tiražu. Amžininkai prisimena, kad iš pradžių, dažniausiai turgaus dienomis, laikraštis buvo dalinamas veltui. Tik kiek vėliau paskelbta pirmoji „Gimtojo..." pirmtako kaina - 10 kapeikų.

10 kapeikų už žinias iš frontų, informacinių biurų ir kelias aktualijas apie žemės grąžinimą, medikų registraciją ir slaugytojų paieškas...

Tai buvo lygiai prieš 70 metų.

Septyni dešimtmečiai laikraščiui - nemažas laiko tarpas. Per tą laiką blaškomas ideologinių vėjų, laikraštis nesyk keitė ir vardą, ir veidus. „Rokiškio žinios", „Žinios", „Tarybinis Rokiškis", „Po spalio vėliava", „Spalio vėliava" ir pagaliau - nuo 1989-ųjų - „Gimtasis Rokiškis". Keitėsi vardai ir užduotys, tačiau redakcijos žmonės visais laikais dirbo iš esmės vieną ir tą patį darbą - rinko ir teikė informaciją savo skaitytojui. 

Tikiu, jog kitas dešimtmetis bus greičiausiai kitoks, todėl - įdomus. Žiniasklaida transformuojasi ir šioje transformacijoje būtent laikraščių žurnalistų puoselėjamos vertybės išliks, esu tuo tikra. „Kad ir kaip technologiškai ar techniškai keistųsi pasaulis - svarbiausiu žurnalisto instrumentu išlieka ŽODIS", - tai Rokiškio krašto žmogaus, žurnalisto Vlado Vaicekausko įžvalga.

Laikraštininkai vis gąsdinami: prognozuojama, kad greitai bus piliečių žurnalistika, kai vieni kitus informuosime apsieidami be redakcijų, kad žurnalistus pakeis socialinių tinklalapių veikėjai. Bet laikraštininkai apie savo dienų pabaigą jau girdėję, ir ne kartą. Išradus radiją spaudai prognozuotas greitas galas - neva su operatyviuoju radijumi nepakovosi. Paskui atsirado televizija ir vėl baimintasi tų pačių grėsmių - greito žodžio, pagrįsto vaizdu, ir vėluojančio popierinio žodžio konkurencija atrodė neįmanoma. Bet vėl - neįvyko.  Dabar internetas laikomas popierinės spaudos duobkasiu. Bet kad tik tiek tų baimių...

Kažkas yra pasakęs, kad dabartinis knygnešys turėtų būti nepriklausomos šalies valdžia. Kaip valdžia „neša",  iliustruoja vos keli skaičiai: Nepriklausomybės aušroje, 1990-aisiais, Lietuvoje buvo leidžiami 324 laikraščiai, su bendru vos ne šešių milijonų tiražu. Per metus vidutiniškai 152 egzemplioriai visiems - nuo kūdikio, nepažįstančio raidžių, iki senuko, nebematančio teksto. 1995 m. šalyje  buvo leidžiama iki 477 skirtingų laikraščių, vienkartinis laikraščių tiražas buvo 3,4 mln. -  kiekvienam gyventojui po vieną laikraštį.

Pernai leisti 252 pavadinimų laikraščiai, kurių vienkartinis tiražas - 1,5 mln. Taip spaudai kirto politikai su savo mokesčių reformomis.

Užtat pernai internete naujienas skaitė 62 proc. visų žmonių nuo 16 iki 74 metų amžiaus. Štai jums ir atsakymas į klausimą, ko iš tikrųjų reikia bijoti popierinio laikraščio leidėjams - neskaitančio žmogaus. Tačiau tai - kitų dienų temos. Šiandien mes švenčiame. 

„Gimtojo Rokiškio" redakcijos žmonės dėkingi savo skaitytojams, geriausiems mūsų darbo vertintojams, be kurių mūsų triūsas iš esmės netektų prasmės.

Esame dėkingi pašto darbuotojams, padedantiems leidiniui rasti kelią į Jūsų namus. Atskiras ačiū patikrintos ir patikimos „Titnago" spaustuvės darbuotojams. Esame dėkingi visiems mūsų pagalbininkams, bičiuliams, partneriams. Taip pat leidinio maitintojams - reklamos užsakovams. Ir, žinoma, mano asmeninis nuoširdus ačiū kiekvienam „Gimtojo Rokiškio" žmogui - mūsų komandai. Visiems, kurie šiuo spaudai ne pačiu lengviausiu tarpsniu prisideda kuo gali ir kuria pagarbos vertą produktą.

„Gimtojo Rokiškio" jubiliejus tebus visų mūsų šventė, startas ateities darbams, įkvėpimo ir jėgų šulinys kelionėje per kitą dešimtmetį.

Iš "Gimtojo Rokiškio"

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-09-09 14:34
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Buvęs rokiškėnas

2014-09-26 11:59

Sveikinu "Gimtajį Rokiškį"

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media