2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metinėms - filmas „Tumo kodeksas“

2019-03-13
 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje (Kino salė, V a.) kovo 15 d. 12 val.bus rodomas filmas „Tumo kodeksas" (rež. Eimantas Belickas)
Panaikinus spaudos draudimą, ima trūkinėti išorinio pavergimo pančiai, tačiau priespaudos šimtmečiai paliko žymių, kurios pačios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas" tampa Juozo Tumo-Vaižganto kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodė tik drąsi ir kilni svajonė. Jis pasigenda lietuvių šviesuomenės kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų. Kai politika virsta kova be taisyklių, Vaižgantas protestuoja: „Aš - nebe politikas".
J. Tumas-Vaižgantas aiškiai supranta, kad laisvė nuo išorinio pavergimo - tik pradžia, kad tik laisvas nuo tuščių ambicijų, gobšumo, apsileidimo ir pataikavimo žmogus gali sukurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi. Lietuvių prozos klasikas nuolat pats elgiasi kaip laisvas žmogus. Susirašinėjimuose su Petru Klimu aptinkame ir gilaus susirūpinimo Lietuvos likimu ženklų. P. Klimas bando guosti „dėdę", kad rinkimai visada kelia smarvių, bet ir jis, Lietuvos atstovas Paryžiuje, serga dėl politinės kultūros stygiaus tėvynėje. Jų dialogas laiškais pasiekia kulminaciją, kai abu suvokia, kad demokratinės dorybės reikalauja tvirtesnės motyvacijos, nei senasis jau nusidėvėjęs patriotizmas, kuris buvo paveikus atgimimo aušroje.
Dviejų skirtingų kartų atstovų pokalbis persikelia į egzistencinį lygmenį, kai abu sutaria, kad Lietuvos ir pasaulio viltis - tobulėjimas puoselėjant krikščioniškąsias vertybes, tik P. Klimas tikėjimą laiko pirmiausia privačiu reikalu ir turi daug priekaištų bažnyčiai, o Vaižgantas mano, kad bažnyčios vaidmuo, kad ir labai netobulai atliekamas, tebėra svarbus visuomenės gyvenime. Savo ruožtu laisvo žmogaus laikysena užtraukia kunigui bažnytinės hierarchijos nemalonę, jis priverstas ginti savo gerą vardą. Viešojo gyvenimo smūgius atsveria likimo dovana - galimybė darbuotis „Naujosios Romuvos" žurnale ir atkurti rašytojų draugiją, kurios pirmininku išrenkamas vienbalsiai. Tik gyvenimo jau likę ne tiek daug.
Minėdami Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines kviečiame kartu peržvelgti atgimstančios Lietuvos istorijos puslapius. Renginyje dalyvaus ir filmą pristatys režisierius E. Belickas.
Režisierius E. Belickas. Scenarijaus autorė Liudvika Pociūnienė. Operatorius Narvydas Naujalis. Scenografė Dalia Dudėnaitė. Kostiumų dailininkė Rasa Taujanskienė. Vykdomoji prodiuserė Jurga Naraškevičiūtė. Prodiuserė Teresa Rožanovska.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-03-13 12:45
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media