Neslėpsiu, kai LŽS XVI suvažiavime priiminėjome nutarimą "Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje", aš pakėliau dvi rankas. Nes visiškai pritariau nutarimo žodžiams:

"Mes, LŽS XVI suvažiavimo delegatai, reiškiame susirūpinimą ir raginame visas žiniasklaidos priemones bei valstybines organizacijas skubiai imtis priemonių prieš lietuvių kalbos susinimą viešojoje erdvėje. Visų organizacijų vadovai privalo imtis asmeninės atsakomybės siekiant valstybinės kalbos taisyklingumo, turtingumo ir grožio".

Valstybinės kalbos įstatymą Seimas priėmė 1995 m. sausio 31 d. Įstatymas nustatė valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Ar šis Įstatymas visuotinai veikia? Apie tai plačiai buvo kalbama vasario 5 dieną Seimo Konstitucijos salėje surengtoje konferencijoje, skirtoje paminėti Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetį.

„Prieš du dešimtmečius įteisintos valstybinės kalbos likimas, jos puoselėjimas priklauso nuo tautinės savimonės ir užsispyrimo, todėl būtina suvienyti jėgas ir priminti visiems Lietuvos piliečiams, kad taisyklinga kalba yra kiekvieno iš mūsų savigarbos dalykas, - konferencijoje sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis. - Net ir turėdami aiškiai apibrėžtas valstybinės kalbos taisykles, matome kylančius sunkumus, kuriuos nedelsdami turime spręsti. Kalbos įstatymai reglamentuoja kalbos statusą, tačiau jokiais teisės aktais neįmanoma priversti gerbti savo kalbą. Įstatymas priimtas prieš dvidešimt metų, tačiau pasaulis pasikeitė ir nuolatos keičiasi, todėl turi keistis ir mūsų veiksmai, kurie būtų atsakas į kylančius iššūkius ir užduotis".

Realybė yra ne rožėmis klota. Vis daugiau mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų vieningai tvirtina: mokinių, studentų, netgi baigusiųjų aukštąsias mokyklas kalbinis raštingumas mažėja. Tokias tendencijas matome ir mūsų jaunųjų kolegų žurnalistų rašiniuose.

„Jau pasiektas lygis, kai pagal įvairius reitingus geriausiuose universitetuose disertacijos atmetamos dėl galybės klaidų. Ieškodami kaltų, specialistai baksnoja į mokyklą, šeimą, universitetus. Ar ne laikas visiems susėsti už vieno stalo ir nuspręsti, kokių veiksmų turime imtis ir skubiai taisyti susidariusią padėtį", - teigė Šarūnas Birutis.

Konferencijoje įdomius pranešimus aktualiais valstybinės kalbos klausimais skaitė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, Lietuvių kalbos instituto profesorė Danguolė Mikulėnienė, profesorius Bronislavas Genzelis. Jie kėlė problemas, bandė aieškoti kelių, kaip išvengti kalbos duobių, aklikelių, šiukšlinimo.

Nemažai karčių žodžių galėjo išgirsti ir žiniasklaidos atstovai. Ypač dirbantys televizijoje, iš kurios jau srautais liejasi svetimybės, žargonas, neteisingai sukirčiuoti žodžiai.

Spaudos žurnalistams irgi teko kritikos. Kolegos dažniausiai eina lengviausiu keliu, naudojasi nedideliu žodžių bagažu, patingėdami paieškoti įdomesnio, retesnio žodžio, sinonimo, frazeologizmo ar pan.

Vis dar daug problemų lieka rašant asmenvardžius. Juos reiktų rašyti lietuvių kalba, o tik skliausteliuose originalo kalba.

LŽS suvažiavimas rekomendavo visoms redakcijoms laikytis kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principų:

Lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą turėtų būti adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui. Atrodytų, reikalavimai nera labai sudėtingi, tačiau žurnalistinėje praktikoje iki šiol čia yra nemažai painiavos.

Mes turime saugoti savo gimtąją kalbą. Be mūsų niekas kitas to nepadarys.

Išeidamas iš konferencijos, vykusios Seimo rūmuose, sustojau ties paroda, skirta žymaus mūsų kalbininko profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus 90-ajam jubiliejui. Sustojau ir susimąsčiau: ar dabartinės kartos išaugins štai tokius lietuvių kalbos ąžuolus, koks yra profesorius Zigmas Zinkevičius? Norėtųsi tikėtis, kad išaugins.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.