Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė lapkričio 12 d. posėdyje nutarė 2014 m. Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skirti docentuiб humanitarinių mokslų daktarui Vaclovui Bagdonavičiui už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą.

Tai džiugi naujiena. Su docentu V. Bagdonavičiumi pirmą kartą teko susitikti dar Vilniaus universitete. Jis buvo jaunas dėstytojas, aš buvau jaunas studentas. Vėliau, baigus universitetą, teko ne kartą susitikti, bendrauti. Skelbiau spaudoje straipsnius apie V. Bagdonavičių, jo mokslinę ir visuomeninę veiklą, teko pristatyti visuomenei ir kelias jo parašytas knygas. Bendravimui talkino V. Bagdonavičiaus nuoširdus noras berdradarbiauti su spauda, jo aktyvi pilietinė pozicija ir ilgametė, bendra veikla Mažosios Lietuvos reikalų taryboje, bendros kelionės po Mažąją Lietuvą.  

Kaip spaudos darbuotojas jis sėkmingai pasireiškė leisdamas ir redaguodamas solidžius mokslinius žurnalus, almanachus, knygas. Jis - žurnalo „Filosofija. Sociologija" bei „Humanistica" redaktoriaus pavaduotojas, almanachų „Romuva", „Naujoji sąmonė" vienas atsakomųjų redaktorių. Prisidėjo prie žurnalo „Logos" leidybos. Filosofinės antropologijos, hermeneutikos ir orientalistikos žurnalo „Eidos" redaktorius. Yra vienas iš neseniai sėkmingai užbaigtos "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" autorių.

V. Bagdonavičius aktyvus ir visuomeniniame gyvenime. Jis 1967 m. įkurtos Indijos bičiulių draugijos vienos iš aktyvistų, Vydūno palaikų perlaidojimo į gimtinę komisijos pirmininkas ir iniciatorius, 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai ilgai vadovavo. Lietuvos kultūros fondo valdybos, Tautos namų tarybos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnų kaime, Kurtuvėnų valsčiuje. Mokėsi Bubių septynmetėje  ir Bazilionių vidurinėje mokyklose. Jaunystėje teko net padirbėti betonuotoju Namų statybos kombinate. 1965 m. jis Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1969-1972 m. buvo Vilniaus universiteto aspirantas. Nuo 1972 m. Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno instituto (iki 1991 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, iki 2002 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas) mokslo darbuotojas, 1992-2008 m. šio instituto direktorius. Nuo 1996 m. dar ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, docentas.

1987 m. apsigynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. Jos pagrindu parengė ir išleido monografiją „Filosofiniai Vydūno humanizmo kūriniai".

Pagrindinės jo mokslinių tyrimo sritys - Lietuvos filosofijos bei etninės minties istorija, etikos teorija, literatūros istorija, Mažosios Lietuvos kultūra.

Ypač jis daug nuveikė tirdamas vieno iš talentingiausio Lietuvos ir Mažosios Lietuvos  filosofo ir švietėjo Vydūno mokslinį ir kultūrinį palikimą. Pirmieji Vydūno idėjų atradimai V. Bagdonavičiui prasidėjo dar 1967-1969 m. - tautinio, etnokultūrinio judėjimo laikotarpiu. Tuo metu subrendo lituanisto, filosofo, vydūnisto V. Bagdonavičiaus visuomeninis, pilietinis apsisprendimas, pasiryžimas atskleisti Vydūno idėjų aktualiąją ir fundamentaliąją vertę Lietuvai. Ši vientisa ir labai vaisinga mokslininko veiklos kryptis trunka jau keturis dešimtmečius.

1988 m. V. Bagdonavičiaus iniciatyva ir pastangomis buvo įkurta  Vydūno draugija, besirūpinanti vydūniškųjų humanistinių pažiūrų puoselėjimu, išsaugojimu bei sklaida, Vydūno raštiškojo palikimo įamžinimu ir plėtote. Šiai draugijai V.Bagdonavičius vadovavo 23 metus, nuo 2011 m. yra  garbės pirmininkas. Svarbiausias draugijos pasiekimas - Vydūnas tapo visuotinai žinomas, tautos sąmonėje pradeda užimti vieną iš garbingiausių vietų tarp jos didžiųjų asmenybių.

Vydūno draugija daug prisidėjo, kad Bitėnų kapinėse, esančiose Pagėgių savivaldybėje, atsirastų Mažosios Lietuvos panteonas. Jo kūrimas prasidėjo 1991 m. perlaidojant čia Vydūno palaikus. V.Bagdonavičius buvo vienas iš iniciatorių įsteigti Kintuose  Vydūno kultūros centrą, per 20 šios įstaigos gyvavimo metų Vydūno draugija ir V. Bagdonavičius kasmet čia skleidžia Vydūno mintis, organizuoja stovyklas ir kitus renginius.

Gilindamasis į su vydūnistikos tyrimais susijusį istorinį kontekstą, V. Bagdonavičius  daug dėmesio skiria Mažajai Lietuvai - dalyvavo rengiant keturių tomų "Mažosios Lietuvos enciklopediją". 2008-2014 m. V. Bagdonavičius parengė ir išleido kelias monografijas, parengė ar sudarė nemažai leidinių, publikavo kelias dešimtis mokslinių straipsnių, skaitė daug pranešimų mokslinėse konferencijose.

Tarp V. Bagdonavičiaus išleistų leidinių būtina pažymėti monografiją "Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai" (1987), jo parengtą Vydūno raštų keturtomį (1990-1994), sudarytą ir suredaguotą straipsnių rinkinį "Vydūnas lietuvių kultūroje" (1994). Knygą rusų kalba "Regionalizmas kaip kultūrinė alternatyva globalizacijai".

Jo veikla ne kartą buvo atžymėta. 1992 m. V. Bagdonavičiui buvo įteikta Čikagos Vydūno fondo premija. 2009 m. -  Literatūrinė "Varpų" premija už straipsnį "Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą?". Dabar štai - ir Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.

1992 m. Kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Šiemet Jono Basanavičiaus premija laureatui buvo įteikta lapkričio 20 d.  Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje. Sveikiname Vaclovą Bagdonavičių!

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.