Lietuvos visuomenę, ypač žiniasklaidos atstovus neseniai sukrėtė grubi mūsų šalies teisėtvarkos organų ataka į žurnalistus. Kratos, tardymai, telefoninių pokalbių klausimasis iš vienos pusės parodė, kad kai kurie mūsų teisėtvarkos organai mano, jog gali elgtis kaip panorėję, kaip užsimanys, iš kitos pusės - parodė mūsų visuomenės demokratiškumo trapumą. Tokie veiksmai negalėjo nesukelti atitinkamos reakcijos. Protestus pareiškė ne tik Lietuvos žurnalistų sąjunga. Nepasitenkinimą tokiu grubiu kišimusi į žurnalistinę veiklą išsakė ir pirmieji mūsų šalies asmenys.

Vakar, liepos 10 dieną prie šios temos grįžo ir Lietuvos Seimas, apsvarstęs kai kurias Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Svarstymo eiga parodė, kad daugeliui Seimo narių ši problema visiškai nerūpėjo. Seime, kaip žinia, yra 141 deputatas, o už Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIP-1210(2) balsavo tik 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 16 parlamentarų. 56 Seimo deputatai nebalsavo, jie, turbūt, sprendė rimtesnius dalykus.

Dabar Seimas nutarė, kad viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turės teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus įstatyme įtvirtintus išimtinius atvejus.

Pagal priimtas naujas nuostatas įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti įstatymuose nustatytas prievartos priemones, kuriomis siekiama atskleisti informacijos šaltinį, galės tik teismas motyvuotu sprendimu, kai bus šios sąlygos: atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.

Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad krata ir poėmis viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų darbo, gyvenamosiose, pagalbinėse patalpose, transporto priemonėse siekiant atskleisti informacijos šaltinį galės būti atliekami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, dalyvaujant žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo įgaliotam atstovui arba šios patalpos, transporto priemonės savininko ar naudotojo pasiūlytam kviestiniui. Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas privalės patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms įgaliotų atstovų sąrašą.

Pataisos įtvirtina, kad nuo šiol visi Lietuvos žmonės galės reikalauti teisėsaugos pareigūnų filmuoti pas juos atliekamą kratą ar poėmį arba užtikrinti nepriklausomų stebėtojų dalyvavimą tokiuose veiksmuose, jei jiems kils abejonių dėl teisėsaugos darbo metodų teisėtumo, neadekvačios jėgos demonstravimo ar netgi neetiško ar nepagarbaus elgesio su žmogumi.

Negalima nepaminėti, kad šias Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos iniciavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Teisėsauga turi pradėti dirbti europietiškai, žmogaus teisės ir laisvės turi būti ginamos ne represinėmis priemonėmis. Sovietiniai baudžiamojo persekiojimo metodai žemina Lietuvą ir yra netoleruotini demokratinėje teisinėje valstybėje. Todėl pagarba žmogaus teisėms turi tapti teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų prioritetu", - sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pagal Prezidentės inicijuotas pataisas, bet kokie procesinės prievartos veiksmai - kratos, poėmiai, telefoninių pokalbių pasiklausymas, slaptas sekimas, kurie varžo žiniasklaidos laisvę ir ypač suvaržo žmogaus teises, galės būti atlikti tik dėl visuomenei gyvybiškai svarbių aplinkybių ir tik tuomet, kai informacijos šaltinio paslapties atskleidimas sukels aiškiai mažesnę žalą nei ta, kuri ištiktų to nepadarius.

Pasak Prezidentės, šios pataisos yra svarbus žingsnis bandant sustiprinti žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Teismai, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos savo kasdieniu darbu privalo įrodyti Lietuvos žmonėms, kad jų teisės visada yra gerbiamos ne mažiau, nei to reikalauja Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Prezidentės teigimu, žmogaus teisių apsauga yra neišvengiamas kelias siekiant visuomenės pasitikėjimo ir pagarbos teisėsaugai bei valstybei.

Manau, kad šie sprendimai turėtų sustiprinti Lietuvos žiniasklaidos laisvę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms. Tik kaip į juos sureaguos, tie, kam labai niežti uždėti apynasrį Lietuvos žiniasklaidai?

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.