Savaitės tema

Portalo „Delfi" žurnalistams Tomui Janoniui ir Arūnui Milašiui praėjusią savaitę susidūrus su gan nekorektišku Žemės ūkio ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros, pavaldžios Aplinkos ministerijai, elgesiu, kai vietoje atsakymų į žurnalistų klausimus buvo išplatinti pranešimai spaudai, situaciją įvertino ir premjerė Inga Ruginienė. Jos teigimu, valstybinės institucijos taip neturėtų elgtis.

VIETOJE ATSAKYMŲ PRANEŠIMAI SPAUDAI

Žurnalistas T. Janonis spalio 29 d. kreipėsi su paklausimu į valstybinę įstaigą (Statybos sektoriaus vystymo agentūrą prie Aplinkos ministerijos - SSVA), tačiau atsakymo sulaukė spalio 31 d., kai SSVA jau išleido pranešimą savo internetiniame puslapyje.

Šiame pranešime iš esmės atsakyta į visus „Delfi" paklausime išdėstytus klausimus. Tik tada, kai SSVA puslapyje buvo paskelbta informacija, buvo atsakyta į „Delfi" klausimus dėl Renatos Saulytės įdarbinimo aplinkybių.

R. Saulytės įdarbinimas SSVA Administravimo ir finansų padalinio vadovės pareigose, anot T. Janonio, yra visuomenei aktuali ir svarbi tema, nes ją Aplinkos arba Energetikos ministerijose žadėjo įdarbinti „Nemuno aušros" partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, teikęs jos kandidatūrą į aplinkos ministres. Vis dėlto R. Saulytės kandidatūra į aplinkos ministres sukėlė tiek opozicijos, tiek visuomenininkų pasipiktinimą, nes ji esą neturėjo nei politinės, nei dalykinės kompetencijos. Jos atžvilgiu skeptiškas buvo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Galiausiai premjerė Inga Ruginienė R. Saulytės kandidatūros prezidentui neteikė.

NESUTIKO NURODYTI KOMISIJOS SUDĖTIES

Galiausiai „Delfi" Statybos sektoriaus vystymo agentūros prašė suteikti informaciją, kas šiuo atveju sudarė atrankos komisiją, kuri nusprendė, kad konkursą laimėjo R. Saulytė. Prašėme įvardyti, vardus, pavardes ir pareigas. Tačiau Gedimino Katino vadovaujama Statybos sektoriaus vystymo agentūra atsisakė žurnalistams suteikti šią informaciją, motyvuodama BDAR nuostatomis. SSVA savo atsakyme teigė, kad viešasis interesas savaime nėra absoliutus pagrindas. Be to, „Delfi" pateiktame atsakyme teigiama, kad esą pavardžių viešinimas nėra būtinas viešojo intereso užtikrinimui.

„Delfi", gavusi neigiamą atsakymą, su juo negalėjo sutikti ir kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl situacijos išaiškinimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėja Žydra Klevinskaitė teigė, kad žurnalistai turi teisę gauti prašomą informaciją. „Atsižvelgdami į išdėstytus paklausimo argumentus, pažymime, kad Statybos sektoriaus vystymo agentūra nepagrįstai sprendžia, jog Atrankos komisijos narių vardų, pavardžių ir pareigų pateikimas žurnalistams nėra būtinas viešojo intereso užtikrinimui. (...) Šiuo atveju įvertinus, kad informacijos teikimo prašyme yra nurodyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga - saviraiškos ir informacijos laisvės įgyvendinimas, kai asmens duomenys reikalingi publikacijos ar kitos formos kūrinio rengimo tikslais, siekiant informuoti visuomenę apie jai svarbius klausimus (pateikti visuomenei socialiai reikšmingą informaciją, nuomones ar idėjas), t. y. kai atsiranda teisėtas interesas, taip pat tai, kad informacijos teikimo prašymą pateikė tinkamas subjektas, t. y. žurnalistas, preziumuotina, kad prašoma pateikti informacija yra būtina siekiant teisėto tikslo ir informacija turi būti teikiama", - teigė Ž. Klevinskaitė.

Taip pat gavus neigiamą SSVA atsakymą buvo kreiptasi ir į Aplinkos ministeriją. Ji pateikė tokį atsakymą: „Aplinkos ministerija gerbia žurnalistų teisę gauti informaciją, reikalingą tinkamai informuoti visuomenę ir pripažįsta žiniasklaidos svarbą užtikrinant skaidrumą viešajame sektoriuje. Aplinkos ministerija kreipsis į SSVA dėl atrankos procedūros, norime gauti visą susijusią medžiagą su konkurso organizavimu ir paaiškinimais dėl informacijos neteikimo žiniasklaidai. Gavę ir įvertinę medžiagą, spręsime dėl tolimesnių veiksmų."

Galiausiai SSVA „Delfi" suteikė prašomą informaciją.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA NUO ATSAKYMŲ ŽURNALISTUI IŠSISUKO

A. Milašius, „Delfi" „Verslo požiūrio" skilties redaktorius, spalio 30 d. nusiuntė užklausą į Žemės ūkio ministeriją, nes ūkininkai pradėjo skųstis, kad vėluoja išmokėjimai gavusiesiems paramą. Esą priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas" neliko pinigų, kaip kalbama - 20 milijonų eurų, todėl kyla grėsmė, kad ūkininkai nesugebės atsiskaityti su įrangos tiekėjais, statybų rangovais, padėjusiais įgyvendinti ūkiams projektus. Klausimas buvo, kas nutiko, kodėl ir ko laukti ūkininkams. Tačiau užuot atsakiusi į klausimus penktadienio popietę Žemės ūkio ministerija tiesiog atsiuntė ką tik išplatiną pranešimą spaudai: „Ūkininkams nerimauti neverta: KPP projektai bus baigiami Strateginio plano lėšomis - jokių naujų įsipareigojimų".

Jokių realių paaiškinimų, kodėl taip nutiko ir kas realiai kaltas, nebuvo. „Kreipiausi į Danguolę Starkuvienę, vyriausiąją ŽŪM ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus specialistę, su klausimu, kodėl taip elgiamasi. Atsakymas buvo: „Toks sprendimas". Į tolimesnius klausimus specialistė tiesiog nebeatsakinėjo. Kas priėmė šį sprendimą, sužinoti nepavyko. Ministras A. Palionis tikino, kad apie „Delfi" kreipimąsi ir mėginimą sužinoti, kas vyksta, nežinojo", - teigė A. Milašius.

Žurnalisto teigimu, Žemės ūkio ministerija iki šiol į jo klausimus neatsakė. Primename, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos yra kontroliuojamos „Nemuno aušros" partijos. R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra" į žemės ūkio ministrus delegavo Andrių Palionį, į aplinkos ministrus - Kastytį Žuromską.

INGA RUGINIENĖ: TAI NEGALI KARTOTIS

Susidūrę su situacija, kad valstybinės įstaigos, gavusios žurnalistų paklausimus, pirmiausia išplatina pranešimus spaudai, o tik po to atsako arba visai neatsako į klausimus, paprašėme tokią praktiką įvertinti premjerės Ingos Ruginienės.

Ministrės Pirmininkės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas perdavė I. Ruginienės poziciją. Premjerė neigiamai vertina susiklosčiusią situaciją. Ir, anot jos, tai negali kartotis. „Premjerė neigiamai vertina tai, kad į žurnalistų klausimus iš karto nebuvo atsakyta, o vietoje to buvo išplatinti pranešimai spaudai. Ministrė Pirmininkė pabrėžia, kad atsakymai žiniasklaidai turi būti teikiami tiesiogiai ir kaip įmanoma greičiau. Tokios situacijos neturėtų kartotis ateityje - visi klausimai, dėl kurių žurnalistai turi teisę gauti informaciją, turi būti atsakyti", - teigė I. A. Dobrovolskas.

APLINKOS MINISTERIJA: SITUACIJA TOBULINTINA

Vis dėlto SSVA atveju yra ir dar vienas svarbus aspektas. Spalio 29 d. portalas „Delfi" į SSVA kreipėsi su paklausimu dėl R. Saulytės įdarbinimo. Kaip numato Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis, žurnalistui į paklausimą, jei nereikia kaupti papildomų duomenų, turi būti atsakyta ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Tačiau šiuo atveju atsakyta buvo penktadienį (spalio 31 d.). Akivaizdu, kad šiuo atveju kaupti ir sisteminti papildomų duomenų nereikėjo. Taigi, pagal įstatymą turėjo būti atsakyta per vieną darbo dieną. Taigi, SSVA paklausėme, kodėl ir kieno sprendimu šiuo atveju nebuvo atsakyta per vieną darbo dieną. Ar dėl to atsakingam darbuotojui bus pritaikyta atsakomybė? SSVA atstovė Ieva Kudaševičiūtė pateikė tokį atsakymą: „Pirmiausia nuoširdžiai apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos. Nesiekėme ir nesiekiame slėpti informacijos ar delsti ją suteikiant. Vis tik laikytis jūsų cituojamo Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio agentūra neturėjo galimybių. Nes kaip jau rašėme pateiktuose atsakymuose anksčiau, R. Saulytė prisijungti prie SSVA kolektyvo nusprendė ir apie tai pranešė agentūrai tik š. m. spalio 31 d. (penktadienį). Paviešinti konkurso nugalėtojo duomenų, nesant galutinio konkurso nugalėtojo apsisprendimo prisijungti prie SSVA ir pasirašytos darbo sutarties, dėl griežtų BDAR apribojimų agentūra negalėjo. Apie R. Saulytės įdarbinimą visa informacija portalui „Delfi" buvo pateikta iškart R. Saulytei patvirtinus, kad sutinka priimti SSVA pasiūlymą jame išdėstytomis sąlygomis ir prisijungti prie SSVA kolektyvo."

Vis dėlto Aplinkos ministerijos atstovė A. Semėnė situaciją įvertino griežčiau: „Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai turi būti vykdomi nuosekliai, ypač kai kalbame apie atsakymų žiniasklaidai terminus. Su SSVA aptarsime šią situaciją ir išsiaiškinsime delsimo priežastis. Mums svarbu, kad tiek ši, tiek kitos ministerijai pavaldžios įstaigos reaguotų į paklausimus kuo operatyviau ir užtikrintų sklandų informacijos teikimą žiniasklaidai."

Kaip jau minėta, „Delfi" kreipėsi su paklausimu į SSVA, tačiau atsakymo sulaukėme, kai SSVA jau išleido pranešimą savo internetiniame puslapyje. Taigi, paklausėme, ar SSVA yra įprasta praktika gavus žurnalistų paklausimus ta tema paskelbti pranešimą savo interneto puslapyje ir tik tuomet atsakyti į žurnalistų paklausimą. Ar SSVA nemano, kad toks elgesys prasilenkia su etika? „Kas šiuo konkrečiu atveju priėmė sprendimą atsakyti į žurnalisto paklausimą tik tuomet, kai buvo paskelbtas pranešimas SSVA puslapyje? Prašau nurodyti vardą, pavardę ir pareigas", - klausėme SSVA.

I. Kudaševičiūtė pateikė tokį atsakymą: „Agentūra siekia ir ateityje sieks aiškios ir skaidrios komunikacijos, stengsis visiems žiniasklaidos atstovams lygiai ir vienodai, taip pat kiek tik įmanoma operatyviai pateikti aktualią informaciją. R. Saulytės karjera be „Delfi" pastarosiomis savaitėmis domėjosi ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai. Todėl iškart R. Saulytei priėmus sprendimą prisijungti prie SSVA kolektyvo ir apie tai informavus agentūrą, paraleliai buvo nuspręsta atsakyti į pavienes žiniasklaidos atstovų (tarp jų ir „Delfi") užklausas ir tuo pačiu išplatinti viešą pranešimą spaudai. Nuoširdžiai apgailestaujame, jei tokie agentūros veiksmai galėjo pasirodyti kaip sąmoningai kenkiantys ar neprofesionalūs." Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovė A. Semėnė, perdavusi Aplinkos ministerijos poziciją, teigė, kad situacija yra tobulintina. „Informacijos teikimo procesas yra tobulintinas. Tiek Aplinkos ministerija, tiek jai pavaldžios įstaigos, palaikydamos konstruktyvų dialogą su žiniasklaida, turi prioritetą teikti operatyviam reagavimui į paklausimus ir laikytis teisės aktų reikalavimų", - teigė A. Semėnė.

SITUACIJĄ SUKRITIKAVO ŽINIASKLAIDĄ VIENIJANČIOS ORGANIZACIJOS

Susidariusią situaciją neigiamai įvertino tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga, tiek Interneto žiniasklaidos asociacija. „Mūsų vertinimu, toks elgesys yra nekorektiškas. Tikrai nėra normali praktika, kad sulaukus žurnalistų klausimų pirmiausia į juos nėra atsakoma, o vietoje to platinamas pranešimas. Mūsų nuomone, taip bandoma žlugdyti visuomenei svarbų analitinį žurnalistų darbą, valstybinėms institucijoms kritišką informaciją bandant pateikti sau naudinga linkme", - teigiama Lietuvos žurnalistų sąjungos išplatintame pranešime.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, valstybės institucijos ne tik turi, bet ir privalo teikti informaciją visoms mūsų šalies žiniasklaidos priemonėms, taip pat ir portalams. „Visų pirma todėl, kad valstybės institucijos yra išlaikomos iš visų mūsų - mokesčių mokėtojų - pinigų, tad labai svarbu skaidrumas, atskaitingimumas prieš visuomenę. Žiniasklaidos priemonės, galima sakyti, yra tarpininkai tarp valstybės institucijų ir visuomenės. Taip buvo, yra ir bus demokratinėse visuomenėse. Tad labai svarbu kurti ryšį, bendrauti, bendradarbiauti, teikti informaciją, atsakyti į klausimus žiniasklaidai, net kai jie būna nepatogūs ar kitokių norėtųsi. Žiniasklaidos atstovai, žurnalistai atlieka savo tiesioginį darbą informuodami visuomenę. Įvertinus visa tai kviečiame institucijas bendrauti, bendradarbiauti ir teikti informaciją redakcijoms, kurios atlieka savo darbą, siekdamos informuoti visuomenę. Išplatinti pranešimą žiniasklaidai užuot atsakius į pateiktus žurnalistų klausimus nėra įprasta ir normali praktika", - teigė L. Bušinskaitė.

"Delfi" inf.