Iš Seimo atskriejo gera žinia. Jos jau laukėme seniai, nuo to laiko, kai į Lietuvos, ir ne tik jos, visuomenę pradėjo dideliais pliūpsniais iš užsienio plūsti dezinformacija, karo bei prievartos propaganda.

Atskirų žmonių bei orbanizacijų bandymai sustabdyti šią šmeišto ir prasimanimų laviną praktiškai liko be ryškesnių rezultatų, nes pasirodė, kad mūsų Įstatymai labai skylėti, jie neparuošti tokiam įžūliam visuomenės nuomonės plovimui.

Pavyzdžiui, koks nors užsienio veikėjas ramiai užregistruoja savo televizijos kanalą kokioje nors Europos Sąjungos šalyje ir jau gali nekliudomas plauti visiems smegenis. Mat, mes demokratiški, mes už spaudos laisvę, pas mus visa tai "be sienų".

Su tokia padėtimi negalima taikstytis.Vis daugiau ES valstybių, tarp jų Latvija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, jau imasi griežtų priemonių kovoje su propaganda, neapykantos ir terorizmo kurstymu.

Dabar ir Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Jos, beje, buvo pateiktos Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva.

„Lietuva nuo šiol turi teisines priemones kovoje su propaganda ir dezinformacija, todėl informacinės atakos prieš mūsų valstybę ir bandymai kurstyti nesantaiką negalės likti nebaudžiami. Nauji įrankiai padės sustiprinti šalies saugumą ir ginti laisvę. Svarbu, kad politinės partijos parodė tvirtą apsisprendimą kovoti su grėsmėmis valstybingumui", - sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Taip, partijos parodė apsiprendimą, tačiau šis įstatymas nebuvo priimtas vienbalsiai. Įstatymo pakeitimams pritarė 79, prieš balsavo 4, susilaikė 27 Seimo nariai.

Naujas Visuomenės informavimo įstatymas numato efektyvesnę valstybės ir žmonių apsaugą nuo skleidžiamos dezinformacijos bei karo propagandos ir įtvirtina didesnę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atsakomybę kovojant su pažeidėjais.

Prezidentės pateiktos pataisos numato Europos Sąjungos teisę atitinkančias baudas iki 3 proc. metinių pajamų, kurios bus taikomos transliuotojams už Lietuvą menkinančios dezinformacijos skleidimą. Tokio paties dydžio baudos numatomos ir retransliuotojams, nevykdantiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų dėl televizijos programų, paskelbusių draudžiamą informaciją, ribojimo.

Pataisomis taip pat išplečiamos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pareigos ir atsakomybė. Nuo šiol ši komisija privalės operatyviai reaguoti į karo propagandos skleidimą ir užkirsti tam kelią, taip pat numatomas glaudesnis jos bendradarbiavimas su kitų Europos Sąjungos valstybių institucijomis, kurios vykdo informacinės erdvės priežiūrą, siekiant nutraukti tokių programų rodymą Lietuvoje.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi informaciją, kad transliuotojo ar retransliuotojo akcininkas buvo teistas už nusikaltimą Lietuvos valstybingumui arba palaiko ryšius su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, nusikalstamomis organizacijomis, teroristinėmis organizacijomis arba jų nariais, galės teismo keliu nutraukti tokio ūkio subjekto veiklą Lietuvoje.

Prokurorai ir nevyriausybinės organizacijos galės viešąjį interesą ginti teisme, prašydami apsaugoti Lietuvos informacinę erdvę. Taip pat įstatymas numato galimybę kiekvienam gyventojui kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją arba į Žurnalistų etikos inspektorių dėl televizijoje, radijuje, internete ar bet kokiame leidinyje pastebėtos draudžiamos informacijos.

Taigi, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkui Edmundui Vaitekūnui ir Žurnalistų etikos inspektorei Zitai Zamžickienei atsiras daugiau darbo. Palinkėkime jiems sėkmės.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo prjekto dalis.