Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Dabartinės sudėties Seimas, atrodo, labai rūpinasi žiniasklaidos padėtimi Lietuvoje.Jis taisė ir toliau bando taisyti ar papildyti įvairius įstatymus, kurie sąlygoja žiniasklaidos veiklą. Aktyvus čia ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Jis ką tik  pritarė naujai Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio redakcijai.

Priėmus šią Įstatymo pataisą, LRT programas elektroninių ryšių tinklais perduoti galės tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė - LRTC, o atsiskaitymo už paslaugą tvarka būtų sukurta vėliau. Ar čia viskas gerai?

LRT  Taryba teigiamai vertina siekį televizijos programų siuntimui taikyti nacionalinės svarbos statusą, tačiau ir toliau yra įsitikinusi, kad šį klausimą sprendžiant skubotai ir neaptarus visų aplinkybių, gali būti sutrikdyta LRT veikla.  Tarybos nuomone, reikalavimas LRT pirkti  programų siuntimo paslaugą iš vienos konkrečios bendrovės,  sukurtų jai monopolines veikimo sąlygas, skatintų neskaidrią kainodarą, stabdytų naujų technologijų diegimo galimybes ir  trikdytų  LRT valstybinės programų strategijos įgyvendinimą.

 Liepos 14 dieną Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis išplatino visuomenei Tarybos pareiškimą DĖL LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO, kuriame pateikiami argumentai, į kuriuos, LRT Tarybos nuomone, nėra atsižvelgiama. Jame teigiama, kad LRT Taryba jau keliais oficialias raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl, Tarybos vertinimu, skubotų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo  5 straipsnio pakeitimo procedūrų. Šiais raštais Taryba išreiškė susirūpinimą dėl to, kad visuomeninis transliuotojas gali būti priverstas pirkti paslaugą iš teikėjo - akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC), veikiančio monopolistinėmis ir nekonkurencinėmis sąlygomis. Tačiau, atrodo, šie raštai didelio poveikio seimo nariams nepadarė.

Todėl LRT taryba dar kartą atkreipia dėmesį į argumentus, į kuriuos, jų nuomone, nėra atsižvelgiama rengiant Įstatymo 5 straipsnio pakeitimus:

1. Įstatymu nustatant, kad vienintelė  LRT programų transliavimo paslaugas teikianti įmonė yra LRTC, panaikinama galimybė rinktis paslaugos teikėją iš keleto. Rinkimasis iš konkuruojančių teikėjų užtikrina galimybę įsigyti kokybiškiausią paslaugą už ekonomiškiausią kainą. Šiuo atveju LRT tokios galimybės netektų, todėl privalėtų  paslaugą pirkti  iš monopolisto, kainą nustatančio savo nuožiūra. Manome, kad keičiant  Įstatymo 5 straipsnį, turi būti žinoma, kaip ši paslauga bus finansuojama. Kol kas finansavimo šaltinio klausimas atidedamas ateičiai, nurodant, kad „šių paslaugų teikimo, kompensavimo už jas tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija". Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, LRT programų siuntimas apmokamas iš  valstybės biudžeto per LRT sąskaitą.  LRT biudžeto formavimas yra aptartas LRT įstatymo 15 straipsnyje. Jeigu LRTC teikiamą paslaugą numatoma kompensuoti iš kitų šaltinių, tai turi būti įtvirtinta teisės aktuose. Dabar   sukuriami pagrindai LRTC vadovautis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir reikalauti, kad paslaugos būtų apmokėtos iš LRT  biudžeto. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais,  nepritariame nuostatai įpareigoti LRT pirkti paslaugą iš monopolisto, prieš tai nenurodžius teikiamų paslaugų apmokėjimo šaltinio.

2. Kelia abejonių LRTC modernumas ir inovatyvumas. Turime pagrindo manyti, kad ši bendrovė nesugeba savo veiklą organizuoti efektyviai ir skaidriai, todėl neįtikina argumentai, kodėl LRT turėtų privalomai pirkti paslaugą būtent iš šios bendrovės.

3. Manoma, kad šiuo metu LRTC paslaugomis naudojasi apie 60 proc.  namų ūkių (nėra galimybės tiksliai suskaičiuoti, kiek namų ūkių žiūri LRTC  skleidžiamas programas nemokamais skaitmeninės antžeminės televizijos  tinklais). Mažiausia trečdalis namų ūkių žiūri palydovinę, kabelinę arba internetinę televiziją, kurių programų skleidimas nėra susijęs su  LRTC.  LRTC taip pat neteikia paslaugos užsienyje gyvenantiems LRT žiūrovams. Mūsų nuomone, šis aspektas nebuvo įvertintas rengiant Įstatymo pataisą.

4. LRT valstybinė programų strategija numato, kad ateityje pirmenybė bus teikiama interaktyviajai (dvipusei) televizijai. Mūsų žiniomis, LRTC interaktyviosios TV paslaugos  neteikia, tai gali tapti stabdžiu plėtojant LRT modernizavimo strategiją.

Mūsų nuomone, įstatyme nurodytas reikalavimas LRT pirkti programų siuntimo paslaugą iš vienos konkrečios bendrovės, sukurtų jai monopolines veikimo sąlygas, skatintų neskaidrią kainodarą, stabdytų naujų technologijų diegimo galimybes ir  trikdytų LRT valstybinės programų strategijos įgyvendinimą.

LRT Tarybos nuomone, įstatymas neturėtų būti keičiamas, neatlikus išsamios LRTC veiklos efektyvumo ir skaidrumo analizės. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta, kad LRT privalo pirkti paslaugą iš LRTC, būtina  iš anksto nustatyti finansavimo šaltinius ir tvarką, kaip bus atsiskaitoma už monopolinėmis sąlygomis teikiamą paslaugą.

Ką į šią nuomonę atsakys Seimo nariai, ar ją išgirs, ar ignoruos? Ateitis parodys, kiek Seimo nariai supranta tuos reikalus, kuriuos bando spręsti ar bent jau į juos kištis.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.