Savaitės tema

Vilniuje įvyko reikšmingas įvykis. Kultūros ministerijoje vyko ministro Šarūno Biručio ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų - ESBO žiniasklaidos laisvės atstove  Dunja Mijatovič  ir  ESBO žiniasklaidos laisvės biuro atstovu iš Ukrainos Andrei Richter. Susitikime aptarti svarbiausi kovos su priešiška propaganda aspektai ir žurnalistikos iššūkiai.

„Šiandien matome, kad trūksta objektyvios informacijos kanalų ne lietuvių kalba. Pats esu kalbėjęs su Pietryčių Lietuvos gyventojais, kurie sako, kad neturi alternatyvų ir žiūri tik Kremliaus valdomas žiniasklaidos priemones. Kai kuriose šeimose vaikams netgi draudžiama žiūrėti laidas lietuvių kalba. Tad situacija iš tiesų rimta, todėl mes, kaip visus savo piliečius mylinti ir gerbianti šalis, turime pasirūpinti, kad atsirastų galimybės nuolat skatinti ir tobulinti prieigas prie informacijos ne lietuvių kalba ", - sako Šarūnas Birutis.

2015 m. pabaigoje ESBO paskelbė leidinį anglų kalba „Propaganda ir žiniasklaidos laisvė", kuriame aptariami klausimai aktualūs demokratinių šalių visuomenėms bei institucijoms, formuojančioms audiovizualinę politiką, taip pat dalyvaujančioms žiniasklaidos reguliavimo ir savireguliacijos veikloje. Leidinyje taip pat yra pateiktos rekomendacijos kovai su propaganda. Kultūros ministerija kartu su Žurnalistų sąjungą išleis šį leidinį į lietuvių kalbą artimiausiu metu.

Ministerija nuo ministro kadencijos pradžios diskusijose tiek nacionaliniu, tiek ES mastu pasisako už pilietiškai atsakingos bei kritiškai mąstančios žiniasklaidos vaidmens stiprinimą. Kartu nuolatos akcentuoja būtinybę užtikrinti pusiausvyrą tarp žodžio laisvės ir priemonių, reikalingų užkirsti kelią propagandai ir neapykantos kurstymui.

Visuomenės medijų ir informacinio raštingumo gerinimas - vienas iš svarbiausių 2016 m. kultūros ministro prioritetų. Šiemet planuojama parengti ilgalaikes strategines kryptis pilietiškai atsakingai žiniasklaidai skatinti bei visuomenės medijų ir informaciniam raštingumui ugdyti.

„Šie prioritetai įsakymu numatyti ir kultūros rėmimo fonde, 2015 m. Lietuvos kultūros taryba iš programos „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimo projektai", kuria siekiama ugdyti visuomenės gebėjimus naudotis ir kritiškai vertinti bei analizuoti tradicinėmis ir naujomis žiniasklaidos priemonėmis perduodamu turiniu, gebėti atpažinti tikrą žiniasklaidos pranešimų esmę, iš viso projektams paskirstė 86,9 tūkst. eurų. Matant šios programos reikalingumą, šiemet finansavimas dar padidintas iki 100 tūkst. eurų", - sako Š. Birutis.

2015 m. LR Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriuose, be kita ko, nustatyta Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pareiga vykdyti efektyvią informacinės erdvės stebėseną, draudžiamos informacijos kontrolę imantis savalaikių poveikio priemonių, leisiančių užkirsti kelią grėsmę Lietuvos valstybingumui bei konstitucinėms vertybėms keliančios informacijos skleidimui.

Kultūros ministerija aktyviai dalyvauja Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (2010/13/ES) peržiūros proceso iniciavime ir Europos Komisijai siūlo suformuluoti aiškius kriterijus audiovizualinių paslaugų teikėjų jurisdikcijai numatyti, išplėsti pagrindus riboti laisvą televizijos programų priėmimą, skatinti žiniasklaidos raštingumą Europos Sąjungoje.

Ministerijos užsakymu 2014 m. buvo atliktas pilotinis „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tyrimas". Siekiant įvertinti tendencijas ir pokyčius šioje srityje, tyrimą planuojamą kartoti 2016 m.

Pasak ministro, situacija viso pasaulio žiniasklaidoje sparčiai keičiasi ir tai yra susiję su dideliais Rusijos valdžiai draugiškais verslo vienetais, kurie vieną po kitos įsigyja žiniasklaidos priemones visame pasaulyje.

„Vyriausybėms ypač didelis iššūkis priimti atitinkamus sprendimus, kuomet žiniasklaidos priemonės ir atskiri žurnalistai naudojami kaip įrankiai skleisti priešiškai propagandai", - sako ministras.  

Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Kultūros ministerijos atstovai, atsakingi už informacinės visuomenės politikos įgyvendinimą. 

Mums reikia įdėmiau sekti tautinių mažumų gyvenimą, aktyviau padėti jiems integruotis. Jie neturi jaustis svetimi. Jie savi.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.