2017 m. spalio 18 d., Treciadienis

Savaitės tema

*print*

Kas trukdo aktyviau kovoti su priešiška propaganda

2017-09-28
 
Vytautas Žeimantas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vytautas Žeimantas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

 

Vytautas Žeimantas

 

Informaciniu saugumu Lietuvoje ypač susirūpinta po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo teikti paramą separatistams Rytų Ukrainoje.

Rytą vakarą kai kurie televizijos kanalai, radijo stotys į mus prabyla rusiškai. Gyventojai atakuojami gyvenimo būdo, mistikos, politikos, humoro laidomis, kartais ir melagingomis naujienomis. Neretai skleidžiama propaganda mus paveikia taip, kad nebesugebame atskirti balto nuo juodo, nežinome, kur teisybė, o kur gražiai įvyniota melo piliulė. 

Propaganda lengviausiai plinta tuomet, kai nesistengiama pateikti kuo daugiau skirtingų nuomonių. Pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaida laikosi principo kalbinti tik tuos asmenis, kurie mąsto vienodai. Dėl to gyventojai praranda galimybę suprasti, kuris požiūris yra iš tiesų teisingas. Susidaro sąlygos manipuliuoti žmonių nuomonėmis.

Todėl reikia ne tik žinoti, kad, jei mes neišmoksime kovoti su propaganda, mūsų valstybė nusilps, o gyventojai galutinai praras pasitikėjimą savo šalimi. Reikia rasti efektyvių būdų šiems reiškiniams pasipriešinti.

Kai kas mano, kad smegenų teršimo išvengsime, jeigu, nežiūrėsime rusiškų laidų, filmų, nesimokysime rusų kalbos. Manau, kad tai ne išeitis. Kalba tik įrankis, kuriuo galima skleisti ne tik melagingas žinias. O kalbų žinojimas tik kelia visuomenės išsilavinimo lygį.

Apie tai, kad Lietuvoje su priešiška  propaganda kovojame nepakankamai, pastebėjo ir neseniai Vilniuje viešėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė Dunja Mijatovič. Ji paragino mus daugiau investuoti ir įgalinti nepriklausomą žiniasklaidą, stiprinti naujienų portalus, jaunų žurnalistų mokymą, skatinti žiniasklaidos suvokimą, stiprinti nacionalinius transliuotojus, panaikinti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą.

Jai pritaria ir LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius: „Manau, kad mūsų įstatymai žurnalistams suteikia pakankamai daug galimybių, bet yra pora niuansų, kurie trukdo jiems naudotis savo teisėmis".

Anot jo, Lietuvoje vis dar egzistuoja šmeižto bylos, kai galima teikti kaltinimus privačia tvarka, o tai kelia nuolatinę grėsmę informacijos skleidėjams.

Be to, šiandien dėl valdžios ekonominių, politinių sprendimų Lietuvos žiniasklaida nuskurdinta tiek, kad žurnalistams atlikti standartinę misiją yra tikrai labai keblu. Ypač sunku spaudai, kuri patiria itin didelį ekonominį spaudimą.

Svarbu, kad žmogus nuolat tobulėtų ir mokėtų atskirti tiesą nuo melo.

Taip pat nereikėtų užmiršti, kad propagandai labiausiai paveiki ta valstybė, kuri pati turi labai daug vidinių skaudulių ir nesugeba jų išspręsti.

Jeigu situacija valstybėje pasikeistų ir akių nebadytų neteisingumas, korupcija, socialinės ir ekonominės problemos, tada mūsų žmonės irgi keistųsi, taptų atsparesni išorės vėjams.

 Minčiai, kad su propaganda kovojame nepakankamai, kad tam yra trukdžių, pritaria ir kai kurie politikai.

Antai atmintyn įstrigo, kai net trys Seimo komitetai surengė bendrą posėdį aptarti priešiškos propagandos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui ir būdams kovoti su ja.

„Informacinis saugumas, propaganda yra vienas svarbiausių temų saugumo politikos darbotvarkėje ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje, NATO. Mes taip pat kartu su Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetais inicijavome bendrą posėdį, pakvietėme ekspertus, kad kartu pagalvotume, kaip galėtume užtikrinti savo visuomenės, savo valstybės informacinį saugumą, kaip atremti priešišką propagandą, kaip ugdyti visuomenės atsparumą propagandai, informacinėms atakoms", - sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto  pirmininkas Vytautas Bakas.

Jo teigimu, kovoti su priešiška propaganda neužtenka pavienių iniciatyvų, tam būtinos kompleksinės priemonės. „Ta problema yra gana kompleksinė, todėl pavienių, epizodinių veiksmų, kurie yra iki šiol, nepakanka. Čia reikia bendro sutarimo ir dėl to, kaip mes galime pakeisti arba tobulinti ugdymo programas, jau pradedant nuo mokyklos, kad vaikai, jaunimas sugebėtų atpažinti, kritiškai vertinti pateikiamą informaciją, interpretuoti. Taip pat, ką galime padaryti, kad stiprintume žiniasklaidą, ką galime padaryti kultūros srityje, kad mūsų tapatybė, mūsų valstybingumo klausimus, istorijos interpretacijas neužgožtų visokie filmai arba pavieniai žaislai, arba pavienės iniciatyvos", - sakė V. Bakas.

Per komitetų posėdį aptartos priešiškos propagandos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir būdai su ja kovoti.

Seime pranešimą skaitę Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai nurodė, kad dažniausiai Rusijos propagandos objektu tampa Lietuvos istorija, kariuomenė, vidaus ir užsienio politika, narystė NATO, Europos Sąjungoje, santykiai su Lenkija. Jie teigė, kad Rusijos propaganda siekia paveikti Lietuvos žmones per kultūrą ir meną.

"Prasta Lietuvos politinė kultūra suteikia peno priešiškai propagandai, - pareiškė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis.- Man atrodo, kad mes patys tarpusavyje diskutuodami Seime, Seimo posėdžiuose ir po jų darome tai, kuo suinteresuota priešiška propaganda. Labai dažnai ne kritikuojame vienas kitą, o pereiname nuo kritikos į tam tikrus išsireiškimus, kurie vertintini jau kaip įžeidimai. Taip mes diskredituojame visuomenės akyse patys save.(...) Tai yra viena iš grėsmių, kuria labiausiai suinteresuoti tie, kurie veikia iš užsienio. (...) Valdžios diskreditavimas visuomenės akyse yra vienas iš pagrindinių bet kokios propagandos tikslų", - kalbėjo R. Karbauskis.

Anot jo, politikai santykius galėtų išsiaiškinti ir tarpusavyje, nenaudoti viešosios erdvės žeminti vienas kitą.

„Sakau tai visiems mums - ir pozicijai, ir opozicijai. Mes turime rasti leksiką, tam tikrus būdus, kaip aiškinti politinius skirtumus", - sakė R. Karbauskis.

Politologo Alvydo Medalinsko nuomone į propagandos skleidžiamas grėsmes Lietuva pradėjo reaguoti per vėlai. Žmonės, matydami vyraujančią neteisybę mūsų šalyje ir stebėdami gražiai surežisuotus įvykius užsienyje, pradėjo idealizuoti kitų šalių vadovus. Tuomet atsirado mąstymas, kad galbūt kitur gyventi yra geriau nei Lietuvoje.

Pasak A. Medalinsko, blogai, kad valstybė per vėlai pradėjo reaguoti į tai, kokį poveikį skleidžiama melaginga informacija daro gyventojų sąmonei. Dėl to atsirado problemų, su kuriomis tenka kovoti iki šiol.

„Žinoma, dėl to šiek kalti ir patys gyventojai, kurie pernelyg pasitiki žiniasklaida. Reikia ieškoti alternatyvių šaltinių ir stebėti, kaip apie tą patį įvykį atsiliepia kiti. Tuomet formuojamas normalus ir subalansuotas požiūris", - teigia A. Medalinskas. - Reikėtų pateikti skirtingas nuomones, kad žmogus pats atsirinktų, kuri informacija labiausiai atitinka jo požiūrį. Taip pat itin svarbu nepakibti ant šviežiai žurnalistų pateiktos informacijos kabliuko".

Jis taip pat nemano, kad mes teisingai elgiamės atimdami iš kai kurių rusiškų kanalų licenciją: „Nemanau, kad tai pats geriausias būdas. Per tą patį kanalą galimą išgirsti ne tik daug melo, bet ir pamatyti gerų laidų, filmų, kurie žmonėms iš tiesų įdomūs. Be to, ko negalima pamatyti per televiziją, galima rasti internete", - teigė A. Medalinskas.

Yra ir tokių, kurie dėl teigia kad su priešiška propaganda turėtų labiau kovoti žurnalistai, žiniasklaida.

Tačiau LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius, reaguodamas į tokias pastabas, pastebi, kad taip pervertinamos žurnalistų galios ir užkraunama jai nebūdingą funkciją.

„Kova su propaganda - ne žurnalistų misija ir funkcija. Žurnalistai turi dirbti žurnalistinį darbą", - pabrėžia D. Radzevičius. Anot jo, tik demokratiškai stipri visuomenė yra atspari propagandai. Todėl jeigu švietimo, kultūros ir politikų vykdoma veikla žmonės nėra patenkinti, vadinasi, atsakas propagandai nėra efektyvus.

Stipri valstybė paprastai pati turi imunitetą ir ne žurnalistų misija yra kažkokiu būdu plauti žmonių smegenis. Aišku, kai propagandiniai reiškiniai vyksta aplinkui, žurnalistams tai gali būti viena iš tyrinėjimo sričių, bet, žinoma, tikrai ne vienintelė.

Pasak D. Radzevičiaus, atlikti žurnalistinius tyrimus ir skleisti analitinę informaciją, žurnalistams, neretai trukdo jiems nepalankūs įstatymai, nors ir jie patys savaime negali užtikrinti šimtaprocentinio saugumo. Įstatymais tik garantuojamos tam tikros teisės ir laisvės.

Tendencijos rodo, kad propaganda, kaip reiškinys, užima vis didesnę vietą pasaulyje ir ateityje visuomenės nariams tikrai nebus lengviau su tuo kovoti. ateityje kovai su propaganda mes būsime pasirengę labiau.

 

 

Rubrika Savaitė tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-09-30 07:47
 
Share |
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Atia Pugaciova!

2017-10-12 17:02

Karbauskis valdo, kalti zurnalistai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media