2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Jolanta Beniušytė: kurkime „Žurnalistiką“ kartu

2017-02-11
 
Jolanta Beniušytė. Asmeninio albumo nuotrauka

Jolanta Beniušytė. Asmeninio albumo nuotrauka

 

Ką tik dienos šviesą išvydo naujas, jau antrasis "Žurnalistikos" almanachas, kurį suredagavo klaipėdietė žurnalistė Jolanta Beniušytė. Apie almanacho leidimą, kitas žurnalistikos aktualijas ją šnekina LŽS svetainės redaktorius Vytautas Žeimantas.

 

 

Kolege Jolanta, Jūs žurnalistikos baruose ne naujokė, dirbote įvairiuose laikraščiuose, dirbate Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga", ir štai papildomai tapote "Žurnalistikos" almanacho redaktore. Ką galvojote tuo metu, kai Jums pasiūlė tvarkyti mūsų almanachą, kai Jūs sutikote būti redaktore?

 Pasiūlymą tapti almanacho „Žurnalistika" redaktore ir projekto vadove gavau 2015 m. rudenį. Imti almanacho vairą į savo rankas pasiūlė Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, taip pat ir LŽS vadovas Dainius Radzevičius. Sutikau ne iš karto, paprašiau leisti pagalvoti. Tuo metu buvau neseniai išėjusi iš uostamiesčio dienraščio „Vakarų ekspresas" redakcijos, šiame laikraštyje išdirbau 22 metus. Nesinorėjo imtis didelių darbų, jaučiau, kad reikia kūrybinės pertraukos. Tuo metu dar pilna apimtimi nedirbau „Bangoje", buvau viena laikraščio autorių. Tačiau pagalvojusi sutikau tapti almanacho redaktore, nes traukė pats kūrybinis procesas, bendravimas su kolegomis, autoriais, be to, mėgstu išbandyti naujus dalykus. Pamaniau sau, kas bus tas nebus, bet žemaitis nepražus! Kai po kelių mėnesių gavau pasiūlymą pilnu krūviu dirbti „Bangoje", va tada teko pasukti galvą, ar aprėpsiu viską. Bet kai darbas yra mėgstamas, malonus, o darbdaviai supratingi, skatinantys kūrybiškumą, galima ir kalnus nuversti. Ir tikrai nenusivyliau - jau išleidau du „Žurnalistikos" almanacho numerius, o entuziazmas, kūrybinis džiaugsmas nė kiek nesumažėjo. Tad labai ačiū Dainiui Radzevičiui už pasitikėjimą, tikiu, kad jis irgi nenusivylė.
 

O ta aplinkybė, kad almanachas leidžiamas Vilniuje, Jums nesutrukdė?

Neslėpsiu, iš pradžių buvo noras persikelti almanacho leidybą į Klaipėdą. Tačiau ilgametis almanacho leidėjas, leidybos įmonės „Kriventa" direktorius Kazimieras Matačiūnas įtikino, kad atstumas sklandžiai redaguojant almanachą neturės reikšmės. Gal internetu atsiunčiamus maketų blokus ir nėra lengva skaityti, bet įmanoma. Leidyklos darbuotojai dirba lanksčiai, operatyviai, kūrybingai. Naujausias leidinys pas skaitytojus atkeliavo ne tik originalus savo turiniu, bet ir atnaujintu dizainu, stiliumi. „Kriventa" almanachą leidžia jau 10 metų. Manau, kad sėkmingai bendradarbiausime su leidykla ir toliau.
 

Pirmąjį savarankiškai išleisto almanacho numerį Jus paskyrėte Vakarų Lietuvai, jos žiniasklaidai. Kodėl?

Tapusi „Žurnalistikos" almanacho redaktore ir projekto vadove, pirmiausia susimąsčiau, kokią tematiką pasirinkti. Man pasirodė patrauklus variantas leisti teminius almanachus. Atskiros tematikos leidinius anksčiau yra pabandžiusios leisti „Žurnalistikos" redaktorės Aistė Žilinskienė ir Aurelija Arlauskienė. Žinia, Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai vienintelį profesinį leidinį „Žurnalistika", kuris yra bendra kolegų kūryba, leisti padeda Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas. Kad gauti fondo paramą, reikia parengti projektą, pagrįstą teminiu ir finansiniu aspektais. Vieną projektą, remiamą Fondo, įgyvendinome pernai, kitas projektas taip pat gavo finansavimą iš Fondo, ir bus vykdomas šiemet. Pirmajam 2016 m. projektui (2 almanacho numeriai) pasirinkau temą apie Vakarų Lietuvos medijas - nuo kooperacijos iki žurnalų kinų kalba, specifinių žiniasklaidos procesų regione ir jų įtakos visuomenės raštingumui giluminę analizę. 

Vakarų Lietuvos regionas, Klaipėda pasižymi stipriomis žiniasklaidos priemonėmis, gabiais žurnalistais, draugiška žurnalistų bendruomene. Tai mano gimtasis kraštas, kurį aš labai myliu, todėl apie čia dirbančius žurnalistus galėčiau ne vieną almanachą išleisti...

Labai smagu rašyti apie sėkmingus žiniasklaidos pavyzdžius. Štai 20 metų eina šalyje analogų neturintis „Vakarų Lietuvos" savaitraštis, kuris yra unikalus 7 Žemaitijos rajonų laikraščių kooperatyvo kūrinys. Šis kooperatyvas yra taip pat vienintelis Lietuvoje. Leidinio, kuris įsideda į rajoninius laikraščius,  tiražas net 30 tūkst. egzempliorių, jis aplanko net 9 savivaldybes, yra populiarus tarp reklamos užsakovų. Kooperatyvas savo laikraščius ir priedą spausdina savo įsirengtoje spaustuvėje. Labai įdomu bendrauti su telšiškiais ar kretingiškiais kolegomis, rengti bendras aktualias temas visam regionui. Ir kokia popierinės spaudos ateitis bebūtų, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų kooperacija jau yra unikali patirtis, tai svarbi detalė Lietuvos žiniasklaidos istorijos mozaikoje.

Nauja tai, kad tapti almanacho autoriais pakviečiau savo kolegas žurnalistus, aktyviai žurnalistikoje dirbančius kolegas praktikus, kurie sutiko savo brangiu laisvu nuo reporterinių darbų metu rengti straipsnius apie procesus žiniasklaidoje, ruošti interviu su kitais savo kolegomis, dalintis mintimis apie etiką ir profesionalumą. Už itin kokybiškas iliustracijas didelis dėkui Lietuvos spaudos fotografų klubui. Almanacho kūryba - tai komandinis darbas, kviečiu visus kolegas prisidėti prie jo kūrimo.

Antrasis almanacho numeris yra skirtas marinistinei žiniasklaidai. Ar formuojant numerio leitmotyvą nekilo abejonių, kad neužteks medžiagos?

Tokių abejonių buvo, bet pabandžiau surizikuoti. Marinistinė žurnalistika nusipelno dėmesio - juk būtent jos pastangomis formuojamas Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdis, nes kol kas valstybiniu lygmeniu tuo deramai nesirūpinama, nors tam išleisti milijonai. Almanache analizavome jūrinės valstybės metraštininkės - marinistinės žiniasklaidos atliekamą jūrinio identiteto stiprinimo procesą ir jam daroma įtaką, publikavome interviu su marinistines žiniasklaidos atstovais, prisiminėme istoriją, kuri yra labai turtinga. Klaipėdoje yra tokių „perliukų", kaip du dešimtmečius einantis žurnalas „Jūra Mope Sea", kurio tekstai spausdinami net 4 kalbomis, tarp jų ir kinų. Žurnalas keliauja į parodas Kinijoje. Yra žurnalistų, pamilusių bures, net žurnalistinės jachtų regatos vyksta. Smagu, kad vėl prisišaukiau naujų autorių, profesionalių žurnalistų. Kurių išskirtinis braižas - stipri ir neblėstanti meilė jūrai, vėjui, burėms, uostui. Manau, kad medžiagos apie marinistinę žurnalistiką laisvai užtektų ir dar vienam numeriui.

Šiais metais Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas vėl išskyrė lėšų leisti naujus "Žurnalistikos" numerius. Į kokias problemas šiemet nukryps Jūsų žvilgsnis?
Man labiau patinka žodis aktualijos, ne problemos. Almanacho leidybą finansuoja Fondas ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Šiemet Fondui rengiau projektą, kuris vadinasi  „Regionų medijų vaidmens ir pokyčių įžvalgos - kalba žurnalistai". Ačiū Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui už suteiktą paramą, kuri labai reikalinga išlaikyti mūsų profesinį kūrybinį leidinį. Toliau keliausime į regionus: Kauną, po to Šiaulius ir Panevėžį. Tad mieli kolegos iš šių regionų, kviečiu pasidalinti savo mintimis almanache. Kurkime almanachą visi. Manau, kad autorių įvairovė ugdo kolegų bendruomeniškumą, kūrybingumą, supažindina visuomenę su svarbiausiais žurnalistikos laimėjimais ir praradimais regionuose. Kviečiu prenumeruoti ir skaityti „Žurnalistiką"!

Naudodamasis proga norėčiau paklausti ką apskritai manote apie šiuolaikinę Lietuvos žiniasklaidą? Kuo ji Jums patinka, ko joje trūksta, kas taisytina?
Mes, žurnalistai, gyvename nelengvus laikus, gana dažnai į mus lekia kritikos strėlės, neva mus galima nupirkti už sudilusį skatiką,  esą nebėra žurnalistinių tyrimų, laisvos žurnalistikos... Tačiau aš manau ir tai akivaizdžiai matosi, kad mūsų žurnalistika, nors ir turi bėdų, savo misiją atlieka. Norėtųsi, kad būtų kuo mažiau etikos pažeidimų, labiau gerbiamas žmogus, skaitytojas. Apie kokybišką etišką žurnalistiką kalbame ir almanache „Žurnalistika".

Kadangi esu Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė man labiausiai rūpi žurnalistų padėtis, kad nebūtų pažeidžiamos jų teisės. Vis kartojame, kad žurnalistas irgi žmogus. Bet deja dar yra darbdavių, kurie to nesupranta, spaudžia tą žurnalistą už grašius lyg citriną. O lazda turi du galus - neliks redakcijoje profesionalų, kris straipsnių, laidų kokybė, jie pasidarys niekam neįdomūs, pražus verslas. Žurnalistus kviesčiau neapsiduoti išnaudojimui, nevergauti nesąžiningiems darbdaviams, nes tikrai galite rasti savęs vertą darbą ir mėgautis profesine veikla.

Ačiū už išsamius atsakymus.

 

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimi fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-03-21 13:34
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Aurelijos

2017-02-12 20:21

Džiaugiuosi, kad ir tau labiau patinka žodis aktualijos, ne problemos. Gero vėjo

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jolanta

2017-02-12 17:46

Ačiū už palaikymą!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aurimas

2017-02-12 10:19

Geras almanachas. Pirmyn!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media