Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Iki svarbiausio šalies kultūros įvykio - Dainų šventės - liko 100 dienų. Ta proga Kultūros miniserijoje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Dainų šventės direktorius Saulius Liausa, Dainų dienos kūrybinės grupės vadovas, kompozitorius Vytautas Miškinis, Ansamblių vakaro muzikos vadovas, kompozitorius Giedrius Svilainis. Jie paskelbė, kad ketverius metus trukę pasirengimo jubiliejinei Lietuvos dainų šventei ,,Čia - mano namai" darbai pasiekė finišo tiesiąją. Šiais metais 90 metų mininčiai Dainų šventei 37 tūkstančius atlikėjų iš Lietuvos ir keturiolikos užsienio šalių parengė beveik 170 autorinių kūrinių programą, į kurią įtraukti net 55 nauji kūriniai. Iki svarbiausio šalies kultūros įvykio liko 100 dienų, per kurias organizatoriai žada dar nemažai nuveikti. Tarp svarbiausių darbų ‒ galutiniai meniniai programų akcentai ir generalinės repeticijos, šventės renginių infrastruktūros parengimas Vilniuje ir Kaune, didžiųjų miestų pasirengimas priimti dešimtis tūkstančių šventės dalyvių bei svečių.

Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos - XIX a. vidurio Vakarų Europoje. Pirmoji dainų šventė surengta 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuricho miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Tai buvo pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireiškimui.

Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena", dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius Juozas Žilevičius, vyriausieji dirigentai: Juozas Naujalis, Stasys Šimkus ir Julius Štarka, grupinių chorų dirigentai: Kostas Gurevičius, Mykolas Karka, Apolinaras Likerauskas, Vladas Paulauskas, Antanas Vaičiūnas. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai, 3000 dainininkų, buvo 50 tūkst. klausytojų.

Aktyviai Dainų šventes rengė ir Mažojoje Lietuvo gyvenantys lietuviai. 1927 m. birželio 6 d. įvyko pirmoji Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventė, kuriame dalyvavo 12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras. Jungtiniam chorui dirigavo Antanas Vaičiūnas ir Vydūnas. 1928 m. Klaipėdos krašto dainų šventė buvo surengta Šilutėje. Analogiškos šio krašto dainos mėgėjų šventės įvyko 1933 m. birželio 4-5 d. (800 dainininkų) ir 1938 m. liepos 9-10 d. (2000 dainininkų).

Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai. Organizuotos šventės Filadelfijoje, Pensilvanijoje, Kanadoje, Australijoje ir kt. 1946 m. Viurcburge (Vokietija) surengta lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventė. Nuo 1956 m. užsienyje gyvenančių lietuvių (ypač JAV ir Kanados) dainų šventes pradėta rengti kas penkeri metai.

Apie šiuos tolimus, jau istorija tapusius, bet mūsų širdims mielus renginius dabar skaitome tik tuomet dirbusių žurnalistų dėka. O jie dirbo iš širdies. Džiaugdamiesi tais dideliais tautinės sąvimonės pliūpsniais ir garsindami juos. Todėl ir dabar jau kviečiu kolegas žurnalistus raitotis rankoves, juolab mūsų laukia daug įdomių ir vertingų įvykių.

 „Dainų šventė tampa pasididžiavimo savo valstybe ir vienybės švente. Beveik du tūkstančiai vadovų kasdien dirba su dešimtimis tūkstančių mėgėjų repetuodami šokius, dainas, spektaklius. Šventė telkia Lietuvos regionų gyventojus kultūrinei veiklai, sujungdama įvairaus amžiaus, išsilavinimo, skirtingų kartų žmones. Šiuo požiūriu Dainų šventė sukuria tvirtą pagrindą mūsų šalies kultūrai", ‒ spaudos konferencijoje  pabrėžė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Dabar Lietuvos dainų šventė - svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2-6 d. Vilniuje ištars „Čia - mano namai". Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas.

Anot Dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos, šiuo metu intensyviai ruošiamos dvylikos Dainų šventės renginių meninės programos. Bendra šventės metu pristatomų kūrinių trukmė siekia daugiau kaip 40 valandų, dar tris dienas vyks Vaikų amatų miestelio renginiai. Net trys renginiai organizuojami pirmą kartą ‒ tai Teatro dienai skirti pasirodymai, prie Valdovų rūmų Vilniuje įsikursiantis Vaikų amatų miestelis bei teatralizuotas baltų istorinių genčių kostiumų pristatymas. Unikalią šventės atmosferą sukurti padės ir šiuolaikinės technologijos - pavyzdžiui, Tautinio meno parodai rengiamos specialios instaliacijos, leisiančios atkurti istorinius lietuvių namus, sodybų aplinką. Priimti šventės dalyvius bei svečius ypač intensyviai ruošiasi didieji šalies miestai - Vilnius bei Kaunas.

„Vilnius kaip visada svetingai pasitiks šio išskirtinio ir be galo svarbaus renginio dalyvius bei svečius iš viso pasaulio. Miesto mokyklose bus apgyvendinta apie 30 tūkstančių dalyvių, jie važinės nemokamai viešuoju transportu, visų lauks sutvarkyti parkai ir estrados. Ši šventė - dar viena puiki proga mums visiems kartu, nesvarbu, kur begyventume ir ką bedarytume, pasidžiaugti šimtmečius išgyvenusiomis tradicijomis ir būti vieningais - būti laimingais, dainuojančiais ir šokančiais lietuviais", - sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Į Dainų šventę Vilnius laukia atvykstant 32 tūkst. dalyvių. Visi dalyviai šventės metu sostinės viešuoju transportu bus vežami nemokamai. Maždaug 30 tūkst. dalyvių rengiamos nakvynės vietos 80 sostinės mokyklų. Skaičiuojama, jog šventės dalyviams bus pateikta apie 50 tūkst. kilogramų maisto - jam išdalinti bus paruošta daugiau kaip 10 kilometrų ilgio maitinimo talonų juosta.

 „Kaunas atsakingai ruošiasi vienam svarbiausių renginių - Dainų šventės 90-mečio paminėjimui, kuris ir pradės jubiliejinės šventės programą. Didžiuojamės, jog 1924-aisiais Kaune surengta pirmoji Lietuvos dainų šventė virto tautine tradicija, neužgesusia sovietmečiu ir su nauja galia atgimusia atkūrus šalies Nepriklausomybę", ‒ kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Jo teigimu, šiai progai skirti renginiai Kaune vyks visą savaitę - prasidės per Jonines ir baigsis Dainų šventės jubiliejaus minėjimu birželio 28 dieną.

Šventės renginiams Vilniuje ir Kaune bus pasitelkta per 15 tonų garso aparatūros, 150 tonų scenos ir techninės įrangos, apie pusę tūkstančio mikrofonų bei 10 kilometrų laidų jiems prijungti. Abiejuose miestuose bus įrengta 10 scenų.

Visose „Ticketpro" kasose ir internetu jau galima įsigyti bilietus į Ansamblių vakaro, Pučiamųjų orkestrų koncerto, Šokių dienos ir Dainų dienos renginius. Į pastarąjį renginį bilietai parduodami tik į sėdimas vietas. Vėliau bus pradėta prekyba bilietais ir į Baltų genčių kostiumų pristatymą. Bilietai į Dainų šventės renginius kainuos nuo 20 litų. Nemažai bilietų jau rezervuota - renginiais ypač domisi iš užsienio atvykstantys svečiai.

Dainų šventės organizatorių teigimui, šiemetinė šventė džiugins ne tik tradiciniais renginiais, bet ir gausia puokšte naujovių bei netikėtų akcentų. Liepos 6 dieną pirmą kartą skelbiama Tautinio kostiumo diena, kurią organizatoriai kvies puoštis tautiniu kostiumu ar jo atributu. Specialiai Dainų šventei dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė kuria šiuolaikinio tautinio kostiumo kolekciją. Tautiniais kostiumais pasipuoš net 20 tūkst. Dainų šventės dalyvių, o specialius kostiumus planuojama pasiūdinti ir visiems 34 finalinio renginio, Dainų dienos, dirigentams. Šventės metu kiekvienas galės bent jau virtualiai pasimatuoti tautinį kostiumą - renginiuose veiks virtualusis veidrodis, „aprengsiantis" smalsuolius tautiniais kostiumais ir juos nufotografuosiantis. Pasirodymams kuriamos ir specialios dekoracijos bei atributai - pavyzdžiui, medpadžiai ar puodynės, kuriomis bus atliekamas vienas iš šventės kūrinių.

Minint 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines, pirmą kartą šventės istorijoje dalyvius kvies Teatro diena kartu su specialia programa „Dyvų dyvai". Planuojama, kad jubiliejinėje Dainų šventėje dalyvaus apie 37 tūkst. dalyvių, į ją atvyks užsienio lietuviai iš 14 pasaulio šalių. Renginiais bei pasirodymais tikimasi pritraukti šimtus tūkstančių žiūrovų. Šis unikalus tradicinės kultūros reginys 2014-aisiais Lietuvoje bus surengtas devynioliktą kartą.

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

Taip, Dainų šventė tampa visos mūsų tautos šventė. Joje dalyvauja žmonės, gyvenenatys visuose mūsų šalies rajonuose, miestuose. Atvažiuos nemažas būrys lietuvių meno saviveiklininkų ir iš užsienio.  Profesionalūs menininkai ir meno saviveiklos entuziastai nuoširdžiai ruošiasi šiai šventei.  Mums, žurnalistams derėtų pasidomėti, kaip jiems sekasi, geru žodžiu juos palydėti. Jie to verti.

Rubrika „Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.