2024 m. balandžio 18 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Nuo istorinių sukakčių iki melagienų demaskavimo

2020-01-03
 
Jolanta Beniušytė,
almanacho „Žurnalistika" vyriausioji redaktorė

 

Prabėgantis laikas keičia net tik pasaulį, bet ir mus pačius. Šiemet minėjome daug istorinių sukakčių, kurių svarba, bėgant metams, neblanksta ir tik stiprėja. 2019 metai buvo neeiliniai - Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) minėjo 90 - metį, praėjo trys dešimtmečiai, kai susikabinę rankomis su latviais ir estais stovėjome Baltijos kelyje, minėjome Pasaulio lietuvių metus su prieš 70 metų pasirašyta Lietuvių Charta...Šios svarbios datos, jų minėjimo šventės, parodos, susitikimai, atgarsiai atsispindi ir almanache „Žurnalistika" 2019 (II).
Toliau tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Dezinformacijos ir propagandos reiškinių žiniasklaidoje tyrimas. Istorinis žurnalistikos vaidmuo". 
Šią temą pirmasis gvildena žinomas televizijos, spaudos žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas, gilindamasis į melagienas žydruosiuose ekranuose. „...televizija išlipo iš televizoriaus. Tik dar priminsiu jums, kad iš to televizoriaus ji išlipo ne tik kartu su naująja - tik internete rodoma laida. Dar ir su triguba reklama (internetiniame puslapyje jos dažniausia nepavyks didesniu greičiu „prasukti"), tik su lietuviškiems portalams būdingu gramatikos ir stiliaus darkymu (čia - pagrindinis bei tautiškiausias skiriamasis bruožas), ir dar kartu iš televizoriaus į portalus išlipo penkiskart (!) pasidauginusios melagienos",- taikliai rašo žurnalistas.
O štai interneto naujienų portalo „Kas vyksta Kaune" žurnalistams savo kailiu teko patirti, kas yra dezinformacija, priešiška propaganda. Per metus portalas patyrė net tris kibernetines atakas, kai į portalo informacinę erdvę buvo įbruktos iš piršto laužtos naujienos. Kaip jos atrodė - pateikiame prie straipsnio portalo ekrano kopijas. Ką daryti, kad ir kitiems netektų patirti to, kas nutiko kolegoms kauniečiams? „Esu įsitikinusi, kai tik mes sustiprinsime savo saugumą ir įsiveržti pas mus nebepavyks, sekantys taikinyje bus kiti vietiniai naujienų portalai. Nes įsilaužėliams tikrai nerūpi nulaužti kokį baldų prekybos puslapį, jų taikinyje - žiniasklaida. Todėl ruoštis kibernetinėms atakoms, visokeriopai stiprinti savo saugumą, investuoti į programavimo kokybę mažesni portalai turėtų pradėti jau šiandien", - sakė „Kas vyksta Kaune" vyriausioji redaktorė Brigita Sabaliauskaitė.
Klaipėdietis kultūrologas, žurnalistas Kęstutis Meškys gilinasi į tiesos kamertono paieškas šiuolaikiniame „fake news" pasaulyje. Anot autoriaus, šiuo metu yra susiklosčiusi palanki sociokultūrinė terpė susiformuoti „ fake news"- netikrų naujienų - šių dienų reiškiniui. „Kaip neseniai pranešė programos WhatsApp administratoriai, per mėnesį jie ištrina apie 2 mln. melagingų naujienų ir žinučių. Panaši informacija sklinda ir iš kitų programų operatorių, kovojančių su melagingų naujienų srautu",- rašo kolega K. Meškys.
Kaip mus veikia kino menas, taikliai apstebi aktorius Algis Matulionis, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys: „...parodo Staliną, šeimą, vaikus, apkrautą šeimyniniais rūpesčiais, tokį žmogišką. O iš tiesų tai jis naikino ištisas tautas, draskė, badu numarino pusę Ukrainos, o filme - rūpestingas tėvas! Aš labai pasigendu žurnalistų pastebėjimų štai tokiais paprastais klausimais, kad jie pasakytų, palaukit, kokį „š" mums čia rodot! Meninė kūryba šimtą kartų galingesnė už visas tas „fake" naujienas. Kemšama į galvas iškreipta tiesa", - teigia A. Matulionis.
Žurnalistui svarbu apginti visuomenę nuo „fake news", dezinformacijos, bet ne mažiau svarbu etika ir profesionalumas, ypač politinių kampanijų metu. Apie tai leidinyje pateikiame dvi Visuomenės informavimo etikos komisijos informacijas. Vertas dėmesio kolegės Daivos Červokienės parengtas aktualus interviu su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu. „ Kalbos prestižas sumenko ir dėl to, kad nustojome švietę visuomenę. Nepriklausomybės atkūrimo „aušroje" buvo per televiziją, radiją kalbos valandėlių, laidų apie kalbą - dabar nėra. Įsigalėjusi interneto žiniasklaida padėjo užauginti anglų kalbos prestižą. Laikas atgaivinti sąmoningumą kalbai. Pilietis turi pajusti pareigą savo kalbai",- pabrėžė A. Antanaitis.
Antrajame 2019 m. „Žurnalistikos" numeryje spausdiname 90 metų jubiliejų švenčiančio ilgamečio Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Broniaus Raguočio, ugdžiusio daugybę žurnalistų laidų, straipsnį apie Mykolą Tvarauską. Apie šią iškilią asmenybę, lietuviškos spaudos Jungtinėse Amerikos Valstijose pradininką, dar yra neatskleistų faktų, aplinkybių, kurias imasi nagrinėti autorius. Tai kaip ir duoklė Pasauliniams lietuvių metams, ir kaip dar vienas straipsnis, papildysiantis toli gražu neaprašytą išeivijos lietuvių žurnalistikos istoriją. B. Raguočio straipsnį lydi šiltas VU docentės dr. Jolantos Mažylės „Laiškas Mokytojui" jo gražaus jubiliejaus proga.
Apie žurnalistinį solidarumą pasakoja Domas Šniukas, savo straipsnyje apžvelgdamas Tarptautinės žurnalistų federacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos bendradarbiavimą Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai abi rūpinosi karo tragediją patyrusios Lenkijos žurnalistais. Skelbdama atbėgėlių žurnalistų, kurių, tikėtina, daugelis dingo karo verpetuose, sąrašus, „Žurnalistika" pagerbia jų atminimą, bent menka dalimi prisijungia prie jų pėdsakų paieškų.
Šiame almanacho numeryje pasakojame apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuveiktą svarbu tiriamosios bibliografijos darbą - išleistą leidinį „Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823-1940", kurį sudaro du tomai. Bibliografijos rodyklėje įregistruoti - 1782 vnt. leidinių. 
Į praeitį pasižvalgo ir žurnalistas, rašytojas ir fotografas Povilas Sigitas Krivickas, pasakodamas Lietuvos fotomenininkų sąjungos, šiemet mininčios 50 metų sukaktį, istoriją.
Metų pabaiga gausi parodomis, kolegų išleistomis knygomis. Apie tai pasakojame rubrikoje „Žurnalistų kūryba ir renginiai". 
Šiame almanacho „Žurnalistika" numeryje atnaujinome kai kurias rubrikas, atsirado ir naujų. Viena jų - „Redakcijos paštas", čia spausdinami iš jūsų, mieli kolegos, gauti laiškai, nuomonės, pasisakymai, tad rašykite mums!
Dėmesį visada patraukia žurnalistų kelionės. Šių jubiliejinių LŽS metų kelionė į Vakarų Ukrainą žurnalistams buvo lyg gyvosios istorijos pamoka - apie ją pasakoja „Vienybės kelias‘19" ekspedicijos vadovas, LŽS Kelionių žurnalistų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis. 
O jeigu kokius įvykius praleidome, detaliau neparašėme, informaciją surasite leidinio pabaigoje - Lietuvos žurnalistų gyvenimo kronikoje, kurioje užfiksuoti svarbiausi Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos renginiai per 2019 metus.
Už pagalbą rengiant almanacho „Žurnalistika 2019 (II)" numerį širdingai dėkoju nepailstančiai redakcinei kolegijai - Audronei Nugaraitei, Domui Šniukui, Vytui Urbonui, Henrikui Vaitiekūnui, Dainiui Radzevičiui ir Jonui Staseliui. Labai ačiū puikiems šio numerio ir nuolatiniams autoriams, fotografams, karikatūristams, leidyklos „Kriventa" darbuotojams, visiems, prisidėjusiems prie prasmingų, išliekamąją vertę turinčių publikacijų parengimo almanache.
O Jums, mieli skaitytojai, visa „Žurnalistikos" komanda linki smagaus skaitymo ir laimingų, kūrybingų ateinančių Naujųjų 2020 metų!

 

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir tlelevizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-04-05 12:27
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media