Savaitės tema

Sigitas Babilius: Iš vienos pusės tai lėmė lyderystė, iš kitos pusės - pačių suvokimas apie tokio dokumento reikalingumą ir būtinumą - apie tai kalba ir Visuomenės informavimo įstatymas, kuris reikalauja, kad visi informacijos rengėjai turėtų vidinius etikos kodeksus. Tokia idėja buvo vystoma gana senai, etikos kodekso projekto rengimas vyko apie 1,5 metų. Tai buvo nuoseklus darbas, kuris lėmė etikos kodekso paskelbimą vienos kompanijos formatu.

R.V.: Ar galima sakyti, kad iš dalies bendrosios etikos komisijos sprendimai paspartino tokį Jūsų žingsnį - etikos kodekso paskelbimą?

S. B.: Taip, toks įspūdis susidaryti galėjo, tačiau tai vis dėlto, kaip ir minėjau, lėmė vidinės priežastys - bendrovė senai turėjo tokią politinę valią - turėti vidinį etikos kodeksą ir juo vadovautis. Kita vertus, etikos komisijos sprendimai, galima sakyti, netgi trukdė dėmesio atitraukimu nuo mūsų metodinio darbo ties etikos kodeksu. Etikos kodekso rengimas yra pakankamai didelis projektas: reikia reflektuoti kitų patirtį, išsiaiškinti kolegų mintis, idėjas, atkreipti dėmesį į geriausius pavyzdžius ir pan. Todėl būtinybė atitraukti dėmesį ir reaguoti į etikos komisijos sprendimus šiek tiek stabdė projekto darbą.

R. V.: Kiek lėmė ir, galbūt, padėjo koncerno MTJ patirtis? Ar kituose padaliniuose esama etikos kodeksų? Gal vadovavotės jau buvusia koncerno patirtimi? Kaip žinoma, Lietuvoje tokių vidinių etikos kodeksų mažai, todėl užsienio patirtis yra ypač naudinga.

S. B.: Žinoma, konsultavomės ir su koncernu, nes tai didelė kompanija, turinti savo moralinius principus ir atsakomybės politiką, kurios idėjomis turime remtis ir mes. Todėl koncerno idėjinės nuostatos atsispindi ir mūsų etikos kodekse. Taip kaip ir visas MTJ koncernas, mes nebijome pripažinti, kad TV3 televizija yra ne tik žinių šaltinis, bet ir tam tikra laisvalaikio praleidimo forma.

R. V.: Dauguma žiniasklaidos atstovų tarsi „kratosi" pramogos žodžio. Jūsų koncernas atvirai deklaruoja ir tai net atsispindi etikos kodekse, kad pramogos yra svarbi Jūsų teikiamos informacijos dalis. Ar tokia drąsa paremta tuo, kad Jūs tiesiog atvirai deklaruojate taip, kaip yra, ar tai yra susiję su pasikeitusiu žmonių požiūriu į pramogą lyginant su požiūriu, kuris vyravo prieš dešimtį metų?

S. B.: Ne, nemanau. Tai yra tiek koncerno, tiek regionuose veikiančių televizijos kompanijų viena pagrindinių idėjų - pramoga. MTJ valdomi televizijos kanalai Skandinavijoje atsirado kaip alternatyva valstybiniams transliuotojams. Tai buvo patys pirmieji televizijos kanalai, kurie užėmė pramogų nišą ir pateikė žmonėms pramogą. Lietuvoje TV3 televizija veikia taip pat su ta pačia mintimi. Todėl atviras pasakymas žmonėms, kad tai yra pramoga ir kad televizija nėra tik žinių, informacijos šaltinis, kad į pramoginę informaciją reikia žiūrėti per „pramogų pasaulio akinius" - yra sąžiningas elgesys su žiūrovais.

R. V.: Naujai priimtas etikos kodeksas ateša ir naujų dalykų: reikės mokyti, paruošti dirbančius organizacijoje žmones. Senai susiformavusiam kolektyvui naujų vertybių įdiegimas - nelengva užduotis. Kaip ketinate tai įgyvendinti praktiškai?

S. B.: Jeigu klausimas yra rimtas, aktualus, pagrįstas, tuomet jį sprendžia specialiai tam sudaryta etikos taryba. Taryba susideda iš 7 asmenų, kurie mūsų suvokimu yra savo sritį išmanantys ekspertai. Būtent šioje erdvėje turėtų būti diskusijos, priimami sprendimai ir rekomendacijos kompanijos administracijai.

R. V.: Esate minėjęs, kad žiniaskaidos savireguliacijos sistema yra panaši į baudžiamąją. Kas, Jūsų nuomone, galėtų pakeisti tokį požiūrį - gal tam galėtų turėti įtakos tokie kaip Jūsų priimti vidiniai etikos kodeksai daugelyje žiniasklaidos priemonių?

S. B.: Savireguliacija - tai vidinis procesas. Tai turi suvokti pačios žiniasklaidos priemonės. Reikia tam skirti dėmesio, turėti politinės valios, suvokti savo atsakomybę, skirti laiko, pastangų resursų. Žinoma, būtina atsižvelgti ir į savireguliacinių institucijų sprendimus, rekomendacijas, tačiau vis dėlto daug kas priklauso nuo pačios žiniasklaidos bendruomenės noro, aktyvumo ir pastangų. Mano nuomone, savireguliacija pirma turi „eiti" iš organizacijos vidaus, o ne iš išorės. Neretai išoriniai sprendimai būna tik formalumas.

R. V.: Savireguliacija dažnai kritikuojama dėl jos nepakankamo efektyvumo. Ypač dažnai kritikuojama žiniasklaida, kai padarius vieną ar kitą klaidą, iš etikos pažeidėjų nesulaukiama jokių informacijos paneigimų, atsiprašymų. Ar viešas atsiprašymas, Jūsų nuomone, galėtų padėti savireguliacijai veikti efektyviau?

S. B. : Visi esame žmonės ir darome klaidų - tai natūralu. Klaidų pripažinimas tik veda į priekį, jei jas vėliau bandoma taisyti ir nekartoti - tai viena mūsų bendrovės idėjų. Tokiu būdu yra netgi kuriamas ir stiprinamas pozityvus ryšys tarp žiniasklaidos kompanijos ir skaitytojo ar žiūrovo: žiūrovams ar skaitytojams leidžiama suprasti, kad kompanijoje dirba lygiai tokie patys žmonės, kurie gali klysti, tačiau yra atsakingi už padarytas klaidas. Taip, šiandien yra egzistuojanti problema su daugeliu žiniasklaidos priemonių - baimė pripažinti netgi paprastas klaidas.

R. V.: TV3 šių metų naująjį sezoną pradėjo su dviem naujomis žiniomis: priimtu vidiniu etikos kodeksu, kuris paskelbtas viešai, ir naujai pristatyta programa, kurios idėja - daugiau šviesos. Trumpai apibūdinkite, kuo skiriasi TV3 2011 m. rudenį nuo TV3, kuri buvo 2010 m. rudenį arba 2011 m. pavasarį?

S. B.: Šūkis „Čia šviesu" atsirado neatsitiktinai, kompanijos viena idėjų šį sezoną - suteikti žiūrovams daugiau pozityvios informacijos, tačiau nesiekiant iškreipti realybės vaizdo. Nors suderinti sensacingų įvykių tėkmę su pozityvumu nėra lengva, mūsų kompanija, atsižvelgama į visuomenės poreikį teigiamumui, stengiasi pateikti kuo daugiau pozityvo. Ir ta šviesumo idėja, galima sakyti, jau yra pastebima, realizuojasi - žmonės bando mąstyti teigiama linkme.

R. V.: Žvilgsnis į tolesnę perspektyvą: pasaulyje vėl kalbama apie naują ekonominės krizės bangą, kuri neabejotinai gali paliesti ir žiniasklaidą, reklamą. Ar galimi sunkumai žiniasklaidoje dėl sumažėjusios reklamos kaip nors gali turėti įtakos Jūsų deklaruojamoms vertybėms, kurias pradėjote diegti visiškai kitame lygmenyje?

S. B.: Esu įsitikinęs, kad visi žmonės, dirbantys mūsų kompanijoje, tiki tuo, ką daro. Vertybių atsisakymas reikštų tai, kad mes turime dirbti prieš savo principus, prieš savo valią. Rinkoje esame lyderiai ir principų laikymasis mums yra labai svarbus ir kartu natūralus, kaip, pavyzdžiui, mūsų pačių inicijuotas susitarimas dėl politikų dalyvavimo pramoginėse laidose.

Labiausiai mus neramina krizės metu Lietuvoje padidėjusi valstybinių lėšų, skirtų televizijai, reikšmė. Valstybinių lėšų iš Europos fondų skirstymas televizijoms šiek tiek iškreipia žiniasklaidos esmę, atsiranda galimybė daryti spaudimą žiniasklaidos turiniui. Todėl mes norime atkreipti į tai valstybės institucijų dėmesį.

Pati krizė gali turėti įtakos turiniui, kurį mes siūlysime žiūrovui, gali neleisti realizuoti visų ateities planų, kuriuos turime. Krizė gali nulemti tai, per kiek laiko mes galėsime įgyvendinti savo planus ir ambicijas. Tačiau kokybės, pozityvo siekimas, tikimės, leis toliau tęsti planus ir darbus nepaisant krizės.

R. V.: Dėkoju už pokalbį. Sėkmės darbuose.

Rubriką "Savaitės tema" remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas