2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Gediminas Gasiulis: žurnalistai tampa situacijos įkaitais

2017-03-22
 
Gediminas Gasiulis

Gediminas Gasiulis

 

Vytautas Žeimantas

 

"Aš esu Gediminas Gasiulis. Žurnalistas", - taip prieš porą metų prisistatė kolega Gediminas savo sukurtoje internetinėje svetainėje.

Asmeniškai jo nepažįstu, todėl buvo įdomu sužinoti, ką jis apie save rašo.

 

Pirmieji žingsniai žurnalistikoje

 

"Rašyti pamėgau mokykloje. Ko gero, pirmasis postūmis buvo pasiūlymas leisti gimnazijos laikraštuką. Todėl neilgai trukus įsidarbinau Biržų krašto laikraštyje "Šiaurės rytai" korespondentu, - rašo kolega Gediminas. - Baigęs mokyklą pradėjau studijas VU, parašiau kelis straipsnius studentų laikraščiui "Studentų era", o antrame kurse įsidarbinau dienraštyje "15min". Iš pradžių rašiau apie politiką, ekonomiką, užsienio naujienas, vėliau - dar ir apie informacines technologijas. 2008 m. atsiradus portalui 15min.lt, buvo įvairių pokyčių, o 2012-ųjų rugsėjį pagaliau gimė rubrika Mokslas.IT. Ją visokeriopai prižiūrėjau ir puoselėjau daugiau nei metus.

 

2013 m. gruodį, atsisveikinęs su pirmąja darboviete, perėjau į naujienų portalą Lrytas.lt. Dabar čia prižiūriu rubriką "IT ir mokslas".

Tekste jokio juodo, net pilko debesėlio nėra, tonas atviras, geranoriškas, optimistinis. Taip turbūt ir turėtų būti - juk jaunas, gabus, žingeidus žmogus pradėjo žengti žurnalistikos keliais.

 

Tai yra žiniasklaidos vėžys

 

Bet štai prieš dieną Gediminas Gasiulis Facebook parašė komentarą, kuris privertė suklusti:

"Būna dienų, kai nekenčiu savo darbo. Tiksliau, to, kokiu tapo interneto žurnalisto darbas. Nori ar nenori, esi priverstas skubėti, nes jei neskubėsi, tai tave aplenks. O tada jau sugrius pasaulis.

Žodžiu, žurnalistai priversti skubėti. Ateina į spaudos konferenciją ir puola kelti pranešimą spaudai, o jai vykstant tą pranešimą pildo. Kartais dar ir feisbuke paskelbia, ar kokį pušą išsiunčia. Na, nes toks gyvenimas.

Ir tai yra žiniasklaidos vėžys. Žurnalistai tampa situacijos įkaitais - kažką pagiria, kažką sukritikuoja, dažniausiai nesuteikę progos atsakyti. Žinoma, tą progą gali suteikti vėliau. Bet klikai jau bus subyrėję, feisbuke žinia jau bus pasklidusi, visi apie tai bus išsikalbėję ir užmiršę. Kita naujiena!

O žurnalistas tuo metu sėdi durniaus vietoje. Ką daryti su antra puse? Lipdyti į esamą tekstą, kurio jau niekas neskaito? O gal rašyti naują? Bet kaip tuomet atrodys senasis, į kurį vis dar užklysta vienas kitas, į traukinį nespėjęs? Arba kaip jis atrodys po metų-kitų, tūlam gūglintojui nusprendus pasidomėti kokiu tai pasaulinės reikšmės įvykiu?

Čia dar ne viskas. Kartais, kai išklausai antrą pusę, vėl tenka grįžti pas "pareiškėją". O sulaukęs ano - vėl grįžti pas aną. Ir taip kelias valandas. Iš šono atrodo, kad visą dieną šūdą mali, o iš tikrųjų krapštaisi ir kaip koks šūdvabalis bandai nulipdyti tobulą apskritimą.

Šiaip jau, žurnalisto toks darbas - kalbėti su vienais, antrais, trečiais, tada vėl su pirmais, vėl su trečiais, įtraukti ketvirtus... Ir kai jau susirenki visus ingredientus, gali ruošti patiekalą, kurį patieksi. Galbūt vegetarai jo nevalgys, gal kažkam trūks druskos arba bus per saldu - lai būnie. Bet bent būsi paruošęs tai, ką norėjai, ir taip, kaip norėjai.

Štai toks darbas man patinka.

Tačiau kai ateini į turgų ingredientų, o gauni tik žalios mėsos, kurią per 10 minučių ir pamarinuoti, ir iškepti reikia, o pateiki be jokio padažo, garnyro ir vyno taurės - anoks tada tavo restoranas.

Bet masėms to užtenka. O ir mėsos pardavėjai laimingi.

Tik šefui liūdna, kad restoranas virto kebabine..."

 

Kolegų komentarai

 

Kiek daug teisingų žodžių ištarė kolega Gediminas! Todėl ir komentarų susilaukė įvairių.

"Puikus tekstas apie realybę, kodėl buvimas žurnalistu nebeteikia džiaugsmo", - sako Brigita Sabaliauskaitė.

"O man smagu, kad tokius klausimus keli. Nes labai daug kas jau nekelia, - kolegai Gediminui pritaria Marius Jokūbaitis.

"Tą beviltiškumo ir beprasmiškumo jausmą turbūt ne vienas, dirbęs portale, yra patyręs. Prisimenu tą "malonumą", kai likus iki Eurolygos rungtynių pabaigos 5 sekundėms, skambina redaktorius ir klausia, kodėl dar nemato naujienos portale. Arba, kaip "dangus griūva", kai naujiena pasirodo keliomis minutėmis vėliau nei kažkuriame kitame portale. Greitai nelieka nei azarto, nei smagumo, apie kokybę iš vis sudėtinga kalbėti," - teigia Dainoras Lukas.

 "Visiškai teisingai. O išeitis? Nemanai, kad ne tik žurnalistika virto fastfoodu? O knygos (išskyrus vis retesnes išimtis, kaip tavo tėvo verstos), kurių dauguma niektauzų vadovėliai niektauzoms arba panegiriniai memuarai? O futbolas, paversta arabų šeichų ir rusų mafijos piniginėm šaškėm?" - sako  Vakaris Deksnys.

"Gerai, kad bent TV žinios priverstos nufilmuoti nors dvi puses ir parodyti nuomonių įvairovę. O portaluose grįžtam prie amžino klausimo - skaitytojai nori tokių pusfabrikačių ar žurnalistai tik tokius rengia? O gal skaitytojai priprato prie greito maisto su gliutomatu ir jau nebežino tikrojo skonio? "-  klausia Vitalija Jankauskaitė.

"Štai todėl niekada neskubėjau kokybės sąskaita. Klaidingai suvoktas azartas, klaidingai keliami tikslai ir klaidingai dalijami pagyrimai galiausiai ir veda prie to, kad žmonės visai sąžiningai nesupranta, kur yra news, o kur fake news. Taigi, nešk kryžių jei jau pakėlei. Nes kas gi kitas? " - guodžia Arnoldas Lukošius.

 

Kviečiame padiskutuoti

 

"Ačiū. Tai viena aktualiausių temų. Ir ji verta ir tikros diskusijos, ir tikro mūsų pačių susikurto standarto. Arnoldas Lukošius labai taikliai tai pastebėjo", - teigia Dainius Radzevičius.

Pritardamas LŽS pirmininkui, kad šį tema verta plačių diskusijų, kviečiu kolegas apie tai pasisakyti LŽS svetainėje - http://www.lzs.lt/. Su malonumu skelbime Jūsų mintis. Laukiame.

 

Rubrika Savaitė tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-03-22 12:59
 
 

Komentarai (8)

Jūsų el. paštas

Asta 4

2017-04-03 08:21

Ir visur tas pats. Vitalijai, kuri straipsnyje komentuoja, noriu priminti, kaip TV analitinės laidos daromos.Padieniui:1 xiena - temos pasitvirtinimas, pradinės informacijos surinikimas, skambinimas iki pamėlynavimo, kad RYTOJ tu būtinai turi atvažijoti filmuoti (jei spėjai užsisakyti operatorių, arba poryt, jeigu nespėjai, ir niekaip kutaip, nes kitą dieną tau operatoriaus niekas neduos, jis su kitu žurnalistu, kitą temą filmuos). 2 diena- filmuojate, ir neduok xieve, išlįs kokia papildoma informacija, ir tai reikės dar ir kitą dieną ką nors filmuoti...3 diena - atsikvėpei, papildomai filmuoti neeeikia, eini peržiūrinėti medžiagos - kažkuriuo metu, gal ir pusiau naktį, kada aparatūra bus laisva...4 diena - rašai, rašai, nes viską reikia sudėlioti popieriuje...5 diena - montažas ir atidavimas transliacijai. Taškas. O jeigu mažiausias nukrypimas - dėkosi dievui, kad montažas pirmadienį, ir per savaitgalį peržiūrėsi ir parašyti.Kiek taip tempsim? Bet kažkam gerai, kad mūsų dantys atšimpa

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Asta 3

2017-04-03 08:05

Taigi, lieka savaitraščiai, žurnalai... Stop! O kiek juose dirba žmonių ir kiek ženklų per savaitę jie PRIVALO parašyti? Beje, neretai ,,dirba" pagal autorinę sutartį ar su individualios veiklos pažymėjimu, nes ponui darbdaviui taip pigiau. O kiek reikia parašyti, kad autoriniais susirinktum tą vidurkį, nepamiršot? Taigi, ir čia giliai analizei laiko nelieka, nebent esi visiškas idiotas ir aukoji visą savo laiką - ir vakarus, ir savaitgalius. Juokingiausia, kad žmonės ,,iš gatvės" įsivaizduoja, jog mūsų dar ir algos neblogos, mat apie kitus rašydami, apie save dažniausiai nutylime.... O tiesa kokia? Daugelio tikrai ne didesnė už LT vidutinę, kai kurių net mažesnė ir net ne visada laiku mokama... Ir IDV pažymas ne mes pasirinkom... Išeitis? Visi žinome, kad darbdavių požiūryje, bet kas juos prispaus? Mes? Ne, nes valgyti kasdien norim, paskolas irgi reikia mokėti, todėl kepsim tekstus - tegul tik moka. Skaitytojai? Jie šitos ,,virtuvės" nežino ir galvoja, kad mes tokie netikę...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Asta 2

2017-04-03 07:48

Yra ir daugiau niuansų, bet vienas, esminis - būdingas ne tik portalams, o visai šiuolaikinei žiniasklaidai. Ir priklauso, toli gražu, ne nuo žurnalistų. Tiksliau, ir nuo jų, o dar tiksliau - nuo elementarių kasdienių mūsų poreikių. Juk visi žinome, kaip metę įpusėtą rimtą temą paknopstom lekiame į kokį nors rengjnį, o paskui jau laikas spaudžia ,,aną" baigti... Prasideda viskas nuo to, kad portalai suryja labai daug tekstų, o juos rengiančių žmonių tiek nėra. Štai čia atsiranda ,,kasdienių poreikių" tema. Kad ir koks prisiekęs žurnalistas būtum, valgyti ir apsirengti reikia visiems. Savininkai taupo: mūsų kiekio, mūsų darbo laikos, mūsų darbo kokybės, mūsų savigarbos sąskaita. Juk faktas. Tik ką su tuo daryti, nežinau. Mat portalų bėda amžinas skubėjimas, kokybę aukojant vardan greičio ir kiekybės, dienraščių, ko gero, irgi, nes beveik niekas negali sau leisti ramiai rašyti - kada ir daugmaž kokios apimties straipsnis pasirodys juk suplanuojama iškart temą patvirtinus, nepamiršot?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Asta

2017-04-03 07:37

Vilma, Jūs giliai kabinTe, bet šaknys dar giliau, ir ne tik portalų čia bėda. Pradėkime nuo smulkmenų. Klaidų, kai skubama, neišvengsi, nes kai kada elementariai klaviatūroj raides atvirkščia eile paspaudi. Kalbos redaktoriai šiais laikais ne visuose portaluose yra, o ir ten, kur yra, ne visą srautą spėja peržiūrėti, juo labiau - prieš jį publikuojant. Kodėl? Dėl tos pačios priežasties - reikia greičiau. Dažnas žurnalistas ir pats klaidas ištaisytų, jei turėtų laiko peržiūrėti savo tekztą pdieš paspausdamas mygtuką ,,publikuoti". Bet svarbiau yra tos kelios sekundės - kad kiti neaplenktų.
Kitas dalykas. Atskirkime tai, kas tikrai yra įvykis, nuo kitų publikacijų. Jau bus šiek tiek geriau, nes galėsime papildyti informacija iš kitų šaltinių. Ar daug kas skaito tą ,,nuolat pildoma, papildyta x komentaru" tekstą, grįžadamas prie jo kelis kartus? Nežinau...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vilma Plepyte Misiuko

2017-03-24 09:38

Gediminai, žiauriai gerą temą palietei. Išties, sunki jūsų žurnalistų duona. Susidaro įspūdis, kad redakcijos neturi pakankamai žurnalistų ir nesudaro jiems sąlygų dirbti ramiai įsigilinant. Aš labai dažnai kaip skaitytoja jaučiu šitai. Ypač Online media portalai dažnai atrodo kaip fabrikinės naujienų kepyklos. O kur dar laikas profesinei specializacijai - mokymuisi ir savišvietai. Na su IT politikos klausimais dirbančių ar joje susigaudančių tai išvis ašaros... Todėl dažnai jauti kad tik prabėgama paviršiumi, trūksta analitinio gilumo, nekalbant jau apie gramatines ar kartais net stiliaus klaidas, kurių pvz. Delfi straipsniuose nuolat gali aptikti. Bet labai palaikau - tema verta žymiai didesnės ir rimtos auditorijos platesnei diskusijai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Brigita Sabaliauskaitė

2017-03-24 09:34

Gediminas parašė puikų tekstą apie realybę, kodėl buvimas žurnalistu nebeteikia džiaugsmo.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jolanta

2017-03-22 13:38

Internetas man jau seniai asocijuojasi su pamazgų duobe.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Viktoras

2017-03-22 13:00

Ačiū už atvirumą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media