2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Deimantas Jastramskis: nepriklausomas ekspertinis įvertinimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų

2019-12-03
 
Deimantas Jastramskis

Deimantas Jastramskis

 

Nepriklausomas ekspertinis įvertinimas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649

 

Vilnius

2019-10-29

 

Nepriklausomas ekspertinis įvertinimas atliktas vadovaujantis paslaugų pirkimo sutartimi, sudaryta 2019 m. spalio 15 d. tarp Vilniaus universiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugą perkančios organizacijos raštas Nr. S-2019-5819, 2019-10-04.

Nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis 

 

Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų reikalavimuose (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento rašto Nr. S-2019-5819, 2019-10-04, 2 priedas) nurodoma, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos, atliekant nepriklausomą ekspertinį įvertinimą ir pateikiant išsamią ekspertų išvadą dėl:

1. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649;

2. Seimo narių pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649, registruotų iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

Suteikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas, taip pat turi būti motyvuotai atsakyta į šiuos klausimus:

1. Ar Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3649 siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros principus ir tikslus? Teikiama nuomonė turi būti pagrįsta;

2. Kokią įtaką Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3649 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų valstybės paramos Lietuvos žiniasklaidai modelio atnaujinimui, informacinės erdvės gyvybingumui, šios paramos valdymo ir sprendimų priėmimo efektyvumui, kontrolės ir atskaitingumo didinimui bei Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomumui?

3. Kokie yra Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3649 siūlomo teisinio reguliavimo privalumai ir trūkumai, palyginti su šiuo metu galiojančiu Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu.

 

Pateikto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 (toliau - Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte yra suformuluotas Įstatymo projekto tikslas - atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą, o paramą skirstyti per Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo, bet ne politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu. Tokiu būdu Įstatymo projekto rengėjai suformuluoja tris siekinius: 1) skatinti Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą; 2) Žiniasklaidos rėmimo fondo valdymą ir sprendimų priėmimų grįsti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumu, kontrole ir atskaitingumu ir 3) Žiniasklaidos rėmimo fondo  valdymo ir sprendimų priėmimo  negrįsti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu.

Dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) dalininkais yra 20 organizacijų, tarp kurių - 9 menininkus buriančios organizacijos, 6 žiniasklaidos organizacijų asociacijos, 2 žurnalistų profesinės organizacijos, Kultūros ministerija, po 1 mokslininkų ir teisininkų organizaciją[1]. SRTRF tarybą, kurią tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas ir kuri priima sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudaro 7 nariai: 3 deleguoja žiniasklaidos organizacijų asociacijos, po 1 - žurnalistų profesinės organizacijos, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija[2] (nuo 2019 m. - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). Pagal dabar galiojantį Visuomenės informavimo įstatymą, SRTRF tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje turi pateikti lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

Įstatymo projekte siūloma įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą (ŽRF) su vienu dalininku - Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija). Į ŽRF tarybą, kurios sudėtį tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija ir kuri priima sprendimus dėl žiniasklaidos organizacijų projektų finansavimo, siūloma 6 iš 11 tarybos narių deleguoti žiniasklaidos organizacijų asociacijoms, 1 - Lietuvos meno kūrėjų asociacijai, kitus 4 deleguotų ŽRF senatas, formuojamas Tautinių bendrijų tarybos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos kultūros ir meno tarybos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Medijų tarybos prie Kultūros ministerijos, Lietuvos teisininkų draugijos. ŽRF atskaitingumą Įstatymo projekte siūloma įprasminti per ŽRF tarybos veiklos vertinimą, kurį atliktų ŽRF senatas.

Ir dabar galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme, ir Įstatymo projekte SRTRF ir ŽRF juridinis statusas įvardijamas vienodai - pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Tai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme[3] analogiškai apibrėžtą viešosios įstaigos sampratą (2 straipsnio 1 dalis). Lyginant esamo SRTRF ir Įstatymo projektu siūlomo ŽRF nuosavybės struktūras ir valdyseną, susijusią su viešosios įstaigos dalininkais, konstatuotina, kad vietoj 20 dabartinių SRTRF dalininkų siūlomas palikti vienintelis ŽRF dalininkas - Kultūros ministerija, eliminuojant iš nuosavybės struktūros visas nevyriausybines organizacijas. Viena vertus tai supaprastintų viešosios įstaigos nuosavybės teisių valdytojų sprendimų priėmimą, kita vertus, vienintelio dalininko teisė ir tai, kad ŽRF tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtį tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija suteiktų didesnes galimybes politinei valdžiai daryti įtaką ŽRF veiklai nei SRTRF atveju. Nors Įstatymo projektu atsisakoma į ŽRF deleguoti du ministerijų atstovus, kaip yra šiuo metu veikiančioje SRTRF taryboje, tačiau visos ŽRF tarybos sudėties tvirtinimas, kurį turėtų atlikti Kultūros ministerija, rodo, kad tai iš dalies neatitinka Įstatymo projekto siekinio, kad, atnaujinant Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį, bus siekiama nedidinti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios.

Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymu (4 straipsnis), jeigu steigėja yra valstybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Jis turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose. Todėl galima konstatuoti, kad Įstatymo projekte ŽRF steigėju ir vieninteliu dalininku įvardijus valstybę, ir, kad valstybės teises bei pareigas ŽRF įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, bei derinant Įstatymo projektą su galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo normomis, kolegialių ŽRF organų ir jų funkcijų reglamentavimas yra perteklinis, nes tai pagal Viešųjų įstaigų įstatymą turi būti apibrėžta viešosios įstaigos įstatuose, kuriuos tvirtina viešosios įstaigos dalininkai (-as) (šiuo atveju Vyriausybės įgaliota institucija).

Veikiančio SRTRF ir Įstatymo projektu siūlomo ŽRF kolegialūs organai - tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtyse daugumą sudaro žiniasklaidos organizacijų deleguoti atstovai. Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos interesų konfliktui, kai paramos skirstytojai gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su paramos gavėjais. Vertinant Įstatymo projekte siūlomų kolegialių organų, ŽRF tarybos ir senato, struktūros tikslingumą, galima teigti, kad palyginti su SRTRF struktūra yra siūlomas sudėtingesnis struktūrinis variantas, turintis potencialo apsunkinti ŽRF valdyseną ir tarybos formavimo procesą.

Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje yra apibrėžti atskaitingumo reikalavimai -  viešosios įstaigos vadovas pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti: 1) metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 2) veiklos ataskaitą. Tačiau įstatymo projekte nustatant, kad ŽRF fondo tarybos veiklą kiekvienais metais vertina ŽRF senatas, nenumatomas atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku - Vyriausybės įgaliota institucija. Todėl konstatuotina, kad Įstatymo projekto siekinys, kad ŽRF valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumu, kontrole ir atskaitingumu, nėra teisiškai ir vadybiškai pagrįstas. Be to, atsisakant dabar galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, kad  SRTRF tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje turi pateikti lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą, ŽRF neatitiktų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo[4] 4 straipsnio nuostatų, privalomų organizacijoms, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

Įstatymo projektu siūloma, kad  ŽRF viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas: 1) kultūros ir meno; 2) regionų informacinio skatinimo; 3) medijų ir informacinio raštingumo; 4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; 5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos); 6) kitas ŽRF tarybos patvirtintas programas, kurias ŽRF taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą. Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo[5] 28 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad SRTRF konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus. Tokiu būdu Įstatymo projektu siūloma praplėsti žiniasklaidos projektų teminį sąrašą bei palikti ŽRF galimybę inicijuoti papildomas programas (temas). Tam pasiekti reikia papildomų lėšų, kas nurodoma Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 12 straipsnyje (įvardijama suma iš viso 5,4 mln. eurų). Įstatymo projekte nurodoma, kad ŽRF veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas (2 straipsnio 1 dalis), tačiau nekonkretizuojamas skiriamų lėšų kiekis, kaip tai yra padaryta Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatyme[6], kurio 3 straipsnio 2 dalyje nurodama, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Kultūros rėmimo fondui numatoma: 1) 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir 2) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Todėl galima teigti, kad Įstatymo projekto siekinys, numatantis Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumo skatinimą, turi potencialo būti įgyvendintas tik tokiu atveju, jeigu teisiškai bus apibrėžtas konkretus finansavimas, garantuojantis Įstatymo projekte siūlomą ŽRF išplėstų tematinių programų įgyvendinimą.

Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo buvo registruoti du Seimo narių pasiūlymai. Abu dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostatos, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami LRT programose, neremiami iš ŽRF lėšų. 2019-07-16 registruotas Seimo nario Arvydo Anušausko pasiūlymas, kuriuo siūloma atsisakyti 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostatos, argumentuojant, kad anksčiau SRTRF finansuojami projektai buvo realizuojami ir visuomeninio transliuotojo eteryje, todėl ŽRF turėtų ir toliau remti tokius projektus. 2019-07-18 registruotas Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymas, kuriuo siūloma išbraukti nuostatą, draudžiančią ŽRF finansuojamas laidas transliuoti visuomeninio transliuotojo eteryje, tačiau palikti nuostatą, draudžiančią pačiam nacionaliniam transliuotojui teikti projektus  paramai gauti, argumentuojant, kad nereiktų drausti privatiems laidų rengėjams, gavusiems ŽRF paramą, tų laidų transliavimui rinktis visuomeninį transliuotoją.

Įstatymo projekto 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostata yra pagrįsta, nes LRT finansavimo modelis iš valstybės biudžeto yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme[7] (LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų). Nuo 2015 m. įtvirtinus šį LRT finansavimo modelį, LRT finansavimas iš valstybės biudžeto nuo 30 mln. eurų 2015 m.[8] padidėjo iki 41,6 mln. eurų 2019 m.[9]. Lietuvos komercinė žiniasklaida nuo 2018 m. prarado lėšas iš alkoholio reklamos, kuri Lietuvoje buvo uždrausta, o interneto erdvėje yra priversta dėl reklamos pajamų kovoti su globalių paieškos platformų ir socialinių medijų organizacijomis: „Google", „Facebook". „Youtube", kurių planuojama Lietuvos interneto reklamos biudžeto dalis 2018 m. buvo  44 proc.[10] Todėl nėra tikslinga, kad į ŽRF paramą galėtų pretenduoti kasmet didėjantį finansavimą gaunanti LRT bei ekonomiškai racionalu diferencijuoti žiniasklaidos finansavimą iš valstybės biudžeto taip, kad ŽRF lėšos būtų skiriamos komercinės žiniasklaidos projektams, o LRT būtų finansuojama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.

 

Išvados

 

1. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo[11] 3 straipsnio 2 dalyje suformuluotus tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo bei aiškumo teisėkūros principus, tačiau iš dalies neatitinka efektyvumo ir sistemiškumo teisėkūros principų. Efektyvumo principo iš dalies neatitinka todėl, kad Įstatymo projektu negarantuojama, kad bus įtvirtinamos veiksmingiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės: 1) siūlomi du ŽRF kolegialūs organai (taryba ir senatas) turi potencialo apsunkinti ŽRF valdyseną ir tarybos formavimo procesą, 2) nenumatomas ŽRF valdysenos atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku. Sistemiškumo principo iš dalies neatitinka todėl, kad Įstatymo projektu negarantuojama, jog teisės aktu nustatytos normos derės tarpusavyje su kitais teisės aktais, tai yra su galiojančiais Viešųjų įstaigų ir Biudžeto sandaros įstatymais.

2. Įstatymo projektu siekiamas tikslas (siekiniai) turi potencialo būti iš dalies įgyvendintas, nes  siūloma praplėsti žiniasklaidos remiamų projektų teminį sąrašą (programas) bei palikti ŽRF galimybę inicijuoti papildomas tematikas, taip paskatinant Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą. Tačiau tai gali būti įgyvendinama aiškiai teisiškai apibrėžus konkretų žiniasklaidos remiamų projektų finansavimą, kaip tai numatyta Kultūros rėmimo fondo įstatyme. Siekinio dėl ŽRF valdymo ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo įgyvendinimą komplikuoja tai, kad Įstatymo projekte nenumatomas atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku ir (arba) valstybės institucija, kas yra numatyta galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme, apibrėžiant SRTRF veiklą. Siekinys - ŽRK  valdymo ir sprendimų priėmimo negrįsti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu - Įstatymo projektu yra nepasiekiamas, nes vienintelio ŽRF dalininko teisė suteikiama valstybės institucijai.

3. Įstatymo projekto privalumas, palyginti su galiojančiu Visuomenės informavimo įstatymu, yra tai, kad siūlomos penkios (dabar yra trys) ir išsamesnės ŽRF viešojo konkurso tvarka remiamos viešosios informacijos rengėjų projektų programos (tematikos). Be to, paliekama ŽRF tarybai galimybė  patvirtinti kitas programas, kurias ŽRF taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą. Toks paramos teikimo Lietuvos žiniasklaidai atnaujinimas turėtų teigiamą įtaką žiniasklaidos turinio įvairovės aspektu.

4.  Įstatymo projekto trūkumas (kas būdinga ir dabar galiojančiam Visuomenės informavimo įstatymui) yra tai, kad ŽRF tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtyje daugumą sudaro žiniasklaidos organizacijų deleguoti atstovai (SRTRF atveju - žiniasklaidos organizacijų ir žurnalistų atstovai). Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos interesų konfliktui, kai paramos skirstytojai gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su paramos gavėjais.

5. Įstatymo projekto nuostata (LRT projektai arba kitų rengėjų projektai, įgyvendinami LRT programose, neremiami iš ŽRF lėšų), kurią siūlo keisti pasiūlymus pateikę Seimo nariai yra pagrįsta, nes ekonomiškai yra  racionalu diferencijuoti žiniasklaidos finansavimą iš valstybės biudžeto taip, kad ŽRF lėšos būtų skiriamos komercinės žiniasklaidos projektams, o LRT būtų finansuojama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, paskutiniais metais užtikrinantį didėjantį LRT biudžetą.

 

Deimantas Jastramskis

 



[1] Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkai, www.srtfondas.lt/fondo-dalininkai.

[2] Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Valstybės žinios, 1996-07-26, Nr. 71-1706. Suvestinė redakcija nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31.

[3] Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. Valstybės žinios, 1996-07-19, Nr. 68-1633. Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01.

[4] Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas. Valstybės žinios, 1990-08-31, Nr. 24-596. Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01.

[5] Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Valstybės žinios, 1996-07-26, Nr. 71-1706. Suvestinė redakcija nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31.

[6] Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymas. Valstybės žinios, 2007-07-21, Nr. 81-3320. Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01.

[7] Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Valstybės žinios, 1996-10-23, Nr. 102-2319. Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31.

[8] Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. TAR, 2014-12-23, Nr. 20611.

[9] Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. TAR, 2018-12-20, Nr. 20968.

[10] Kantar TNS. "Kantar TNS" tyrimas: šalies reklamos rinka augo kaip tikėtasi - 3,8 proc., http://www.tns.lt/lt/news/-kantar-tns"-tyrimas-salies-reklamos-rinka-augo-kaip-tiketasi-3,8-proc-/

[11] Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas. Valstybės žinios, 2012-09-22, Nr. 110-5564. Suvestinė redakcija nuo 2019-07-01 iki 2020-03-31.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-12-03 16:36
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

ona

2019-12-05 12:46

į Užsakovo konkrečiai suformuluotus neatsakyta:)

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media