2024 m. balandžio 19 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Apvalus stalas: Ar išliks Lietuvoje periodinė spauda?

2015-09-29
 
 

 

Ar Lietuvoje išgyvens periodiniai spaudos leidiniai? Šis klausimas dabar dažnai keliamas, įvairiai interpretuojamas. Atsakymo į šį klausimą ieškojo ir grupė žurnalistų, susirinkusių prie "apvalaus stalo" Žurnalistų namuose. Pokalbyje dalyvavo žurnalistai Aldona Armalė, Algimantas Jazdauskas, Jeronimas Laucius, Stasys Lipskis, Danielius Mickevičius, Antanas Šimkūnas ir Vytautas Žeimantas. 

 

Vytautas Žeimantas.  Šiandien mes paieškosime atsakymo į vieną mums labai rūpimą klausimą;Ar ateityje išgyvens periodiniai spaudos leininiai? Ar spausdintas žodis mirs ar tik nukraujuos, transformuosis ir įgaus naują kvėpavimą? Kai kurie pesimistai remiasi pasaulinės ir Lietuvos tendencijomis, kurios rodo, kad žmonių akys krypsta į internetą, o kalbos apie poetizuotą popieriaus kvapą tėra viltį praradusių leidėjų saviguoda. Optimistai, savo ruožtu teigia, kad laikraščiai ir žurnalai išliks, tik jie turi sugebėti neatsilikti nuo visuomenės poreikių, modernėti kartu su visuomene.

Jeronimas Laucius. Į klausimą, kokia periodinė spauda gali išlikti, galima atsakyti labai trumpai - tokia, kuri geriausiai prisitaikys prie besikeičiančių žmogaus poreikių ir įveiks konkurentus. Tačiau tame trumpame atsakyme slypi ištisas vandenynas problemų, klausimų, interpretacijų.

Algimantas Jazdauskas. Dažnokai pašnekama, kad informacinės technologijos (televizija, kompiuteriai, išmanūs telefonai) nustelbs popierinę spaudą. Nemanau, kad šis procesas vyks sparčiai ir ar išvis bus. Ypač dabar, Lietuvoje. Pavyzdžiui, mūsų televizija, regis, darda žemyn: paviršutiniški, skubotai parengti, ne itin aktualūs pokalbiai studijose, diletantai laidų vedėjai, o apie smurto propagavimą, lėkštus humoristus nėra ko ir kalbėti. Belieka spausti pulto mygtuką ir išjungti televiziją.

O šią svarbią komunikacijos ir informacijos nišą profesionaliau ir įdomiau galėtų užimti spauda.

Danielius Mickevičius.  Esu įsitikinęs, kad periodinė popierinė spauda nors ir sumenkusi tiražais dar ilgai išgyvens. Yra tam tikra kategorija žmonių, kurie savo natūra negali gyventi be gyvo popieriaus. Toks yra knygos jausmas, toks išliks ir spaudinio jausmas. Popierinė spauda ne tik spaudos istorija, bet ir šiandienos bei ateities estetinio skonio išraiška. Tiesa, tik šio patiekalo gurmanams,

kas turi to skonio receptorius.

Stasys Lipskis. Nors situacija sudėtinga, manau, kad periodiniai leidiniai vis dėlto išgyvens, tik,  žinoma, reikia juos solidžiau paremti. Suprantu, kad skaitytojų susidomėjimas pamažu mąžta ir tai rodo vis mažesni  žmonių susibūrimai prie spaudos kioskų. Ir, atrodo, vis tuštesni laiškanešių krepšiai... Ir vis dėlto  esu įsitikinęs, jog periodiniai leidiniai neišnyks iš mūsų padangės. To ir linkiu.

Vytautas Žeimantas. Ir aš esu optimistas, manau, kad spausdintas žodis išliks. Tačiau optimizmo žvelgiant į ateitį mažai teikia neseniai atliktas Lietuvos piliečių skaitymo įpročių tyrimas. Jis atskleidė, kad visiškai neskaito daugiau nei pusė suaugusiųjų ir daugiau nei ketvirtadalis vaikų iki 10 metų. O gimusieji po 1995-ųjų knygas ir periodinę spaudą keičia į televiziją ir internetą. Ko trūksta mūsų spaudai, kad susigrąžintu populiarumą?

Stasys Lipskis. Laikraščiams ir žurnalams labai trūksta įvairovės, kartais perverčiu keletą dienos leidinių ir daugelyje jų kartojasi tos pačios temos, tie patys veidai. Norėtųsi, kad kiekvienas leidinys turėtų savitą stilių, savitą veidą.

Danielius Mickevičius. Ko trūksta šiandien? Tiksliau, ko per daug ? Per daug įžūlios ir užslėptos  reklamos, begėdiškos savireklamos, perkamos "teisybės". Trūksta gilios analitinės  publicistikos,  atvirų autorinių tekstų, tikros,  nei vienai ar kitai grupuotei  tarnaujančios informacijos.

Algimantas Jazdauskas. Reikia pozityvių pavyzdžių, kaip užvesti žmogų ant gyvenimo linijos, ant veiksmo linijos. Pakanka to dejavimo, stovėjimo vietoje ir ieškojimo, kas vėl negero įvyko.

Aldona Armalė. Turiu vilties, kad profesionalioji žurnalistika bus tas trimitininkas, kuris pažadins tautą pavojaus valandą - pavojus pavirsti mankurtais didelis.

Antanas Šimkūnas. Periodinė spauda išliks, jeigu ji daugiau skelbs istorinės, analitinės, pozityvios medžiagos, pasakos apie įdomius žmones, prisimins interneto neturintį kaimą, ko dabar ir trūksta mūsų dienraščiuose bei žurnaluose.

Jeronimas Laucius. Nenorėčiau kalbėti apie žurnalistikos ar jos žanrų mirtį. Nepritariu ir tiems, kurie sako, kad spaustuvė ir popierius, kaip informacijos nešėjas, jau yra atgyvena. Nors reikia konstatuoti faktą, kad spaudos pirkimas ar juo labiau prenumerata ir su tuo susijusios išlaidos vartotojui yra gana nepatogūs ir neviliojantys dalykai.

Vytautas Žeimantas. Mūsų periodikos sunkumai atsikleidė neseniai praūžusios ekonominės krizės įkarštyje. Tad labai sumažėjo reklamos užsakymai. O didžiausią smūgį sudavė Kubiliaus vyriausybės  netikėtai spaudai padidintas PVM mokestis.

Antanas Šimkūnas. Smūgį patyrė ir Lietuvos spaustuvės, nes dėl susidariusio mokesčių skirtumo daug redakcijų pradėjo spausdinti savo laikraščius Lenkijos spaustuvėse. Ten, pasirodo, darbai yra pigesni.

Stasys Lipskis. Sunku pasakyti, kokia periodinė spauda   išliks, tai panašu į būrimą. Dienraščiai, manau, tikrai išliks, o apie savaitinius leidinius sunkiau spręsti. Išlikimą prognozuočiau tiems leidiniams, kurie skirti profesinėms problemoms, atskiroms gyvenimo sritims.

Algimantas Jazdauskas. Manau, kad šiuo metu dar nėra kuo pakeisti labai gražiai atspausto kokybiško žurnalo. Gražios, spalvotos, kokybiškai atspausdintos nuotraukos traukia skaitytoją. Tačiau tai gali būti tik kelių metų klausimas, nes trečiosios kartos planšečių vaizdo raiška jau gali konkuruoti su blizgiais žurnalais.

Vytautas Žeimantas. Norėčiau pacituoti profesorės Audronės Nugaraitės žodžius: „Šiais laikais jau nebeužtenka surinkti informaciją ir ją paskleisti. Kokybiškas produktas iš žurnalisto reikalauja ne tik žinių, bet ir universalumo, kompetencijos, erudicijos. Norint gero rezultato, darbo jėga turi būti intelektuali. Be to, žiniasklaidos priemonės turi būti ne tik kokybiškos, bet ir etiškos". Štai kokį receptą, kaip išlikti rinkoje, pateikė mūsų kolegė, žinoma.komunikacijos ekspertė.

Aldona Armalė.Į klausimą kokia periodinė spauda gali tikėtis sėkmingo išlikimo vienu žodžiu neatsakysi. Ji turi būti įdomi. Žmonėms pasakojanti apie žmones, apie jų darbus, rūpesčius, svajones. Be to ji turi būti įperkama. Ugdanti meilę savo kraštui, pagarbą žmogui. Netoleruojanti chamizmo ir jo neskleidžianti.

Danielius Mickevičius. O gal labiausiai reikia ir  kitokio pasaulio matymo. Juk ir E. Hemingvėjus, Antuanas de Sent Egziuper į literatūrą atėjo iš žurnalistikos, joje palikę tikrą, nesuvaidintą įvykio jausmą.Viskas keičiasi, kai kas atmiršta o kai kas ir gimsta. Pasitaiko - atgimsta.

Jeronimas Laucius.  Manau, kad periodinių leidinių leidėjams yra 2 keliai: arba būti „inteligentais" ir leisti nepaklausius, bet leidėjams mielus leidinius, arba leisti populiarius leidinius  apie lieknėjimą, dietas, „žvaigždes", rietenas ir t. t.

Vytautas Žeimantas. Ačiū kolegėms ir kolegoms už išsakytas mintis. Tema buvo plati, daugiaplanė. Į ją reikia žvelgti įvairiais rakursais. Čia svarbu ne tik žurnalistikos profesionalumas, žurnalisto moraliniai principai, bet ir ekonominė bei finansinė pusė, įstatyminė bazę, kitkas. Apie tai reikia kalbėti, reikia ieškoti išeičių iš blogėjančios situacijos.

 

 

 

Pokalbį užrašė Vytautas Žeimantas

 

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-10-01 11:21
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Kostas

2015-10-17 09:33

Laikraštis - nemirtingas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

D.K.

2015-10-02 09:18

Reikia keisti įstatymus. Laikraštis- tai ne tik prekė.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media