Savaitės tema

Albertas Skurvydas

Prieš penkerius metus nustojau skaityti laikraščius. Tiesą pasakius, iki tol labai mėgau juos skaityti ir net nesupratau kodėl mano visas "protas" ir "širdis" pradėjo neigti šį poreikį. Tik vėliau (maždaug po 3 metų) pradėjau suvoktii tikrąsias priežastis, kuriomis noriu su Jumis ir pasidalinti. Tuo labiau, kad net ir dabar dažnai pagalvoju, ar yra normalu, kad mano nei protas, nei "širdis" visiškai netrokšta informacijos iš laikraščių. Iš karto noriu pasakyti, kad aš labai domiuosi, kas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, bet dabar kažkaip faktus renkuosi labai atsargiai, kritiškai ir su dideliu jų tikrumo abejonės laipsniu. Dar noriu pridurti, kad prieš nieką nesu nusistatęs (tuo labiau prieš žurnalistus), bet pati "širdis" kažkaip diktuoja elgtis kitaip nei anksčiau. Nežinau, ar Jums tai yra buvę, o gal ir yra?

Tad trys, mano supratimu tokio "keisto elgesio" priežastys (gal jos ir neteisingos, bet aš taip jaučiu):

1) Įtariu, kad pagrindinė prieažastis yra grynai "neurofiziologinė" - mano smegenys automatiškai pradėjo vengti informacijos apie blogį; man norisi optimistinės, teigiamos informacios, pozityvios kritikos, o ne griaunančios kritikos bei blogio, ašarų, melo, nelaimų ir t.t. Atrodo, kad smegenys prisipildė per daug bloga informacija ir pačios pradėjo ją atmesti. Žinoma, laikraščiuose yra ir gėrio ir blogio informacijos, bet blogio ryškiai daugiau - neurofiziologai žino, kad blogis lengvai smegenyse nugali gėrį. Mane dabar traukia pozityvumas, konstruktyvi ir neįžeidžianti kritika, o ne ....Dar kartą noriu pasakyti, kad be kritiško požiūrio aš neįsivazduoju pažangos plėtros, bet juodinanti ir griaunanti bei žeidžianti orumą ir nepagrįsta kritika.....mano smegenims jau nebepriimtina.

2) Matydamas neribota teise skleisti žmonėms patinkamą informaciją (žmonių smegenys, kol neprsisisotina, kaip mano, vis dar traukia bloga informacija), o ne pagrįsta ir artėjančią link tiesos; matydamas, kad melas vis labiau nugali tiesą ir kad melo rūšių vis daugėja ir jos tampa vis ir vis labiau paslėptos ir "gudresnės" - visą tai kažkaip "širdis" ir protas" jaučia: ir štai kodėl tai yra antroji priežastis...mano "neraštingumo".

3) Pagaliau, norisi "nuogų faktų", bet ne jų interpretacijos - intrerpretaciją norėčiau pasilikti sau. Noriu pats savo galva vertinti įvykius, o ne kitų "primestą" interpretaciją. Noriu pats kurti nors mažą, bet savo tiesos gabalėlį - jis man žymiai svarbesnis už labai didelį "gabalą", bet netiesą. Tai trečioji priežastis.

Nežinau, kada tos priežastys išnyks ir aš vėl norėsiu skaityti lakraščius - dabar man jų dar nereikia. Štai tokia trumpa mano "skaitymo" istorija.

Nuo http://www.lzs.lt/ redakcijos:

Šios laiško  autorius  ALBERTAS SKURVYDAS yra profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos sporto universiteto rektorius.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radjo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.