2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Radijas

*print*

Archyvas :: Antanas Šimkūnas: rugsėjo 17 –oji istorinė diena. 1991 09 17 radijo laida „Pasaulis ir Lietuva“

2018-09-12
 
Antanas Šimkūnas

Antanas Šimkūnas

 

Antanas Šimkūnas

 

  Ši data liks istorijoje. 1991 metų rugsėjo 17 dieną Lietuva buvo priimta į stambiausią pasaulio valstybių susivienijimą - Jungtinių Tautų Organizaciją. Lietuviškas žodis, kuris dešimtmečiais buvo niekinamas ir ujamas, pirmą kartą nuskambėjo iš garbingiausios pasaulio tribūnos Jį visų Lietuvos žmonių vardu pasakė Lietuvos AT pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jis kalbėjo po Estijos ir Latvijos vadovų, susilaukęs daugiausia ovacijų.

  Vytautas Landsbergis:

-  Nepriklausomos pasaulio valstybės, kurios įkūrė ir išugdė Jungtines Tautas, šiandien priėmė Lietuvą į savo šeimą. Taip Lietuva, savo amžiaus aštuntą šimtmetį bebaigianti Europos valstybė, kurią jos kaimynai net du kartus buvo išbraukę iš žemėlapio, vėl pasirodo kaip mitų paukštis Feniksas, dar kartą gimusi iš savo pačios pelenų.

  Bet Lietuva atgimsta ne tik iš paskutiniųjų Antrojo pasaulinio karo pelenų. Lietuva atgimė iš savo žmonių kančios ir kovos, iš jų darbo ir tikėjimo...

  Pasaulis jau pamatė Lietuvą, kuri sugrįžta iš tariamos nebūties, iš melagingai nudažyto žemėlapio, o aš matau, kaip šviesėjantis pasaulis ateina pas Lietuvą.

A.   Š.

 Įdomus sutapimas. Lietuva į Tautų Lygą buvo priimta 1921 metų rugsėjo 22 dieną.Ir štai dabar, praėjus 70 metų ji sugrįžta į Tautų Sąjungą, kuriai priklauso 166 pasaulio valstybės.

  Naujai priimtus narius šioje sesijoje pirmiausia pasveikino Afrikos šalių atstovas. Po to Azijos delegatas, Lotynų Amerikos, JAV atstovai. Visi atkreipė dėmesį į tai, kai Vytautas Landsbergis baigė kalbėti ir sugrįžo į savo vietą, atsistojo Sovietų Sąjungos atstovas Jurijus Voroncovas ir priėjęs prie Vytauto Landsbergio pasveikino jį, po to Latvijos ir Estijos delegacijų vadovus.

  Šia proga vertėtų prisiminti štai ką. Nors bolševikai  dėjosi amžiams pasisavinę Pabaltijį, tačiau jausdami, kad dėl to turės problemų Vakaruose, griebėsi įvairiausių gudrybių ir machinacijų. Juk Vakarai nepripažino Pabaltijo okupacijos ir prievartinio įjungimo į Sovietų Sąjungą. Štai kodėl po II pasaulinio karo, kai kūrėsi Jungtinės Tautos, Stalinas siekė, kad visos sovietinės respublikos būtų priimtos į JT.  Taip norėta turėti šioje svarbioje tarptautinėje organizacijoje kuo daugiau palanių balsuotojų už Kremliaus pateiktas rezoliucijas. Didžiosios Vakarų valstybės su tuo nesutiko. Tebuvo sutarta, kad Jungtinių Tautų Organizacijoje Sovietų Sąjunga turės tik tris atstovus, nuo sąjungos ir dviejų respublikų. Stalinas atkakliai siekė, kad tarp tų atstovų būtų Ukrainos ir Lietuvos delegacijos. Vakarų valstybės sutiko, kad JT būtų atstovaujama  Sovietų Sąjunga, Ukraina, bet jokiu būdu ne Lietuva, nes tokiu būdu būtų pripažįstamas jos įjungimas į SSRS.

  Daug metų sovietiniai politikai ir istorikai iškreiptai vaizdavo šiuos faktus, nutylėdami tikrąsias  priežastis, kodėl okupuota Lietuva negalėjo tapti tarptautinės organizacijos nare, nors nuo 1921 metų priklausė Nacijų Lygai.

  Dabar, kai okupacijos laikotarpis baigėsi, Lietuvai atsiveria naujos istorinės galimybės. Rugsėjo 10 dieną ji buvo priimta į  Helsinkio proceso dalyvių tarpą. Šiomis  dienomis priimta į Tarptautinę atominės energijos agentūros narius. Sugrįžta į Tarptautinį olimpinį komitetą. Sugrįžta ne tik mūsų teisės į tarptautines organizacijas, sugrįžta ir didelės pareigos, žymiai didesnės, negu anksčiau, kai pasaulis nebuvo toks komplikuotas ir tarptautinės organizacijos tokios didelės.

 

Rubrika Radijas yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 12:35
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media