2019 m. sausio 21 d., Pirmadienis

Radijas

*print*

Archyvas :: Antanas Šimkūnas: 1991 m. sausis. juodoji savaitė

2018-12-19
 
Antanas Šimkūnas

Antanas Šimkūnas

Antanas Šimkūnas, 
radijo žurnalistas

 

Prasidėjo ji sausio 7 dieną, pirmadienį. „Laisvosios Europos" radijas pranešė: „ 12 valandą Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas Kuzminas informavo Latvijos vyriausybę, kad SSRS gynybos ministras Jazovas nutarė pasiųsti kelias desantininkų divizijas į Pabaltijį. Jų tikslas esą užtikrinti vaikinų šaukimą į sovietinę armiją. Po kelių valandų Kuzminas tą patį pranešė ir Lietuvos AT pirmininkui Vytautui Landsbergiui".
Tos pačios dienos vakare šis radijas jau transliavo Vytauto Landsbergio žodžius, perduotus telefonu: „Čia labai brutalus žingsnis, siekiant sukelti konfliktus ir destabilizaciją. Ligšiolinės provokacijos dar nedavė tokio efekto, kokį duos tūkstančių žmonių gaudynės po visą Lietuvą." Po to seka Lietuvos atstovo Vašingtone ir prie Šventojo Sosto Stasio Lozoraičio pareiškimas: „Sovietų kariškiai ir vėl bando dideliu mastu provokuoti taikingus Lietuvos gyventojus. Turbūt nereikia kartoti, jog jie neturi jokios mažiausios teisės reikalauti, kad Lietuvos jaunimas eitų tarnauti į svetimą kariuomenę... Sovietų kariuomenei nereikia personalo. Jo jau per daug, ypač prisimenant tarptautinius susitarimus... Šiai provokacijai nereikia pasiduoti. Užsienyje Lietuvos diplomatinė tarnyba ir visos lietuvių organizacijos bei visuomenė dar ryžtingiau imsis ginti Lietuvą nuo agresijos."
Taip pasaulis sužino, kad tas grėsmės kumštis, kuris viršum Lietuvos pakibo jau Kūčių išvakarėse, dabar pasidarė visai realus.Neišleisdama iš akiračio didėjančio pavojaus Persijos įlankoje, užsienio žiniasklaida pradeda akylai sekti įvykius Pabaltijy.
Sausio 7 dieną „Vokiečių banga" savo komentare pažymi, kad naujos griežtos Maskvos akcijos prieš Pabaltijo respublikas sukelia griežtą Vakarų politikų reakciją, nuo JAV iki Danijos. Tą pačią dieną didžiausi pasaulio dienraščiai, radijo stotys informuoja, kad sovietų kariniai daliniai siunčiami ne tik į Pabaltijį, bet ir į Armėniją, Gruziją, Moldovą, Ukrainą. Pranešama, kad Gruzijoje į karinius komisariatus atvyko tik 10 procentų šaukiamųjų, Lietuvoje - 12,5, Estijoje - 24,5, Latvijoje - 25, Armėnijoje - 28, Moldovoje - 58,9 procento šaukiamųjų.
Dienraštis „Washington Post" rašo, kad Pabaltijo respublikos ketina priešintis diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis, tuo tarpu Užkaukazėje, kur veikia gerai ginkluoti būriai, galima tikėtis rimtos konfrontacijos. Pasak „Amerikos balso", sausio 8 dieną JAV prezidento Dž. Bušo administracija griežtai sukritikavo Sovietų Sąjungos vadovybės sprendimą pasiųsti karinius dalinius į Pabaltijo valstybes. Baltųjų rūmų atstovas Marlenas Ficvoteris pareiškė, kad tai yra bauginimas ir provokacija, kuri nepasitarnauja taikingam reikalų sprendimui. Jis nurodė, kad JAV atsargiai stebi karinių dalinių siuntimą į Lietuvą, Latviją, Estiją, Armėniją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą.
Sausio 8 dieną „Amerikos balsas" praneša, kad Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Duglasas Herdas desantininkų dislokavimo klausimus kėlė susitikime su Sovietų Sąjungos ambasadoriumi Leonidu Zamiatinu. Herdas paragino pradėti derybas su Pabaltijo respublikomis dėl jų nepriklausomybės. Tą pačią dieną dienraštis „Washington Post" savo vedamajame pažymi, kad M. Gorbačiovas daro didelę klaidą siųsdamas kariuomenę į 7 nepriklausomybės siekiančias respublikas.
„Amerikos balso" lietuviškų laidų vedėjas Romas Sakadolskis savo komentare pažymi, kad Sovietų Sąjungos veiksmai Pabaltijo valstybėse kelia nerimą daugelyje Vakarų sostinių. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Rolanas Diuma pareiškė, kad užuot rodžiusi karinę jėgą, Maskva turėtų eiti į derybas su Baltijos valstybėmis. Susirūpinimą Pabaltijy išreiškė ir Atlanto sąjunga, kuriai priklauso 14 Europos valstybių, JAV ir Kanada.
Stambiausios pasaulio radijo stotys, laikraščiai informuoja apie Rusijos Federacijos vadovybės protestavimą prieš veiksmus Pabaltijy. Vokiečių laikraštis „Suddeutsche Zeitung" klausia ; ar pasikartos Pabaltijy 1956 metų vengrų tragedija? Ir nurodo, kad, pasinaudodama Persijos įlankos krize, Maskva vėl tramdo į nepriklausomybę besiveržiančias respublikas. Prieš 35 metus tarybinė armija triuškino vengrų sukilimą, kai pasaulis sekė krizę Sueco kanalo zonoje.
Anot „Vatikano radijo", Danija yra pasiruošusi priimti tuos pabėgėlius iš Pabaltijo valstybių, kurie atsisakė tarnauti sovietinėje armijoje. Danija perspėjo Sovietų Sąjungą nepasiduoti pagundai panaudoti jėgą prieš Baltijos kraštus tuo metu, kai pasaulio dėmesys nukreiptas į Persijos įlankos krizę.
Sausio 11 dieną „Amerikos balsas" informuoja, kad JAV senatoriaus Alfonso Damato iniciatyva sudaroma senatorių grupė, kuri rūpinsis padėtimi Pabaltijo valstybėse. Jis nurodė, kad Sovietų Sąjunga būtent dabar imasi griežtų priemonių prieš Lietuvą, Latviją, Estiją, nes viso pasaulio dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus. Mes reikalaujame, sakė senatorius, atšaukti SSRS - JAV aukščiausio lygio susitikimą, sustabdyti maisto produktų tiekimą SSRS, padaryti galą ekonominių santykių gerinimui.
Paryžiaus laikraštis „Figaro" atkreipia dėmesį į tai, kad SSRS spauda, televizija nutylėjo apie desantininkų siuntimą į Pabaltijį., tuo tarpu plačiai išpučia pranešimus apie tariamus neramumus, kuriuos rengia nepriklausomybės priešininkai.
Vakarų spauda, radijas plačiai pagarsino Lietuvos AT pirmininko Vytauto Landsbergio kreipimąsi į užsienio valstybes ir demokratines jėgas, informuojant apie grėsmingą padėtį Lietuvoje ir prašant paramos. Užsienio žiniasklaidoje paskelbiamas Pabaltijo tarybos bendras pareiškimas, raginantis pasaulio visuomenę padėti sutrukdyti įgyvendinti kartojamą 1940 metų scenarijų.
Deja, scenarijus pasikartojo. Desantininkai, pasirodo, buvo atsiųsti ne tik naujokų gaudyti. Vos tik jie ėmė grobti Lietuvos įstaigas ir svarbius objektus, pasaulis apie tai sužinojo tuojau pat. Netgi po to, kai buvo užgrobti Spaudos rūmai, Radijas ir televizija ir gyventojai nebeturėjo visų informacijos kanalų. Lietuvoje tebedirbo nemažai užsienio televizijos ir radijo korespondentų, kurie operatyviai perdavinėjo užsienin informaciją ir vaizdo įrašus apie visus dramatiškus įvykius. 
Tuo tarpu SSRS žiniasklaida prapliupo neregėto masto melo ir dezinformacijos srautu. SSRS televizijos komentatorius Biriukovas, pabuvojęs Lietuvoje ir nieko nenorėjęs suprasti, kas čia dedasi, išsijuosęs pylė begėdišką melą esą ginklas Lietuvoje buvo panaudotas, kad desantininkai galėtų apsiginti, esą parlamentas Lietuvoje nebekontroliuoja padėties, žmonės nusivylę valdžia, rengia protestus prieš ją.
Iš Maskvos skleidžiamas melas jau nieko nebegalėjo suklaidinti. Žmonės gavo visą teisingą informaciją iš užsienio radijo stočių ir operatyviai, beveik iš pogrindžio prabilusio Lietuvos radijo. Kai Lietuvoje buvo pralietas kraujas, sausio 11-13 dienomis visos stambiausios pasaulio radijo stotys žinių laidas pradėdavo nuo dramatiškų įvykių Lietuvoje.Iš jų pranešimų mes sužinojome, kad daugelis pasaulio valstybių vadovų pasmerkė agresorių veiksmus. Plačiai buvo nušviečiami protesto mitingai, piketai prie SSRS ambasadų daugelyje valstybių. Solidarumo banga buvo tokia plati, kad net SSRS televizija buvo priversta parodyti maskviečių demonstraciją, protestuojant prieš grubų jėgos naudojimą Lietuvoje.Leningrade apie 200 tūkstančių demonstrantų reikalavo atimti M. Gorbačiovui Nobelio taikos premiją.
Daugelis užsienio apžvalgininkų, vertindami padėtį Lietuvoje, tvirtino, kad M. Gorbačiovas Vilniuje sušaudė savo perestroiką ir neatstatomai pažeidė sovietinės imperijos pamatus..

 

Rubrika Radijas yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-01-05 14:35
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media