2024 m. balandžio 25 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Pasijuokime kartu

*print*

Archyvas :: Povilas Sigitas Krivickas: Kodėl Zimanas Gromyką pavadino „žopa s glazami“?

2014-09-05
 
Povilas Sigitas Krivickas

Povilas Sigitas Krivickas

 

Povilas Sigitas Krivickas

       

        1966 m. sausį Vilniuje vyko SSRS žurnalistų tarptautininkų seminaras. Jam didelį dėmesį rodė ir aukščiausia tuometinė valdžia, nes į čia suvažiavo įtakingi „Pravdos", „Izvestijų", sąjunginio radijo ir centrinės televizijos apžvalgininkai. Seminaro užbaiga su stipriu palaistymu vyko Ministrų Tarybai priklausiusioje „Šešupėje". Iš jos dauguma  maskvietiškų svečių važiavo tiesiai į geležinkelio stotį, į vėlyvąjį traukinį „Kaliningradas-Maskva". Kaip žurnalistų sąjungos valdybos konsultantui, man seminaro metu teko asistuoti dviems svečiams. Su jais ir sėdau į „Volgą" palydėti iki stoties. Kaip tuo metu dar liesas (buvau neseniai po studijų) patekau per vidurį ant užpakalinės sėdynės tarp  „izvestijų" apžvalgininko Matvejevo ir TSRS užsienio reikalų ministro A. Gromykos padėjėjo gruziniška pavarde Ją per beveik pusšimtį metų pamiršau, pamenu tik vardą - Šalva. Automobilio priekyje prie vairuotojo atsidrėbė jo šeimininkas „Tiesos" redaktorius Genrikas Zimanas. Jis buvo žemaūgis, bet smarkiai storas. Gal todėl pakeldavo didelę „dozę". Ir tąkart „senis", kaip jį už akių vadindavo tiesiečiai, buvo gerokai „įšilęs". Kai „Volga" iš Lenino (dabar - Gedimino) prospekto pasuko į Sierakauskio gatvę ir ėmė kilti įkalne, Zimanas atsisuko į už jo sėdėjusį Gromykos padėjėją ir išdrožė:

      - Slušai, Šalva,  tvoj Gromyko - eto žopa s glazami (Klausyk, Šalva, tavo Gromyka - tai subinė su akimis).

       Nors visi keleiviai (išskyrus vairuotoją) buvo stipriai pavakarieniavę, automobilyje stojo mirtina tyla. Ją nutraukė gailus patarėjo balsas:

      - Začem vy, Genrik Ošerovič, tak strogo ob Andreje Andrejeviče? (Kodėl jūs, Genrikai Ošerovičiau, taip griežtai apie Andrejų Andrejevičių?)

     - Da potomu, čto on bolšoj mudak (Na, todėl, kad jis didelis mulkis).

      Už ką taip „senis" tūžo ant vieno aukščiausių sovietinių didžiūnų, kuris per Potsdamo konferenciją sėdėjo prie paties Stalino, o tą pasmerkiant pritarė Nikitai Chruščiovui, išsilaikė prie Brežnevo, mums taip ir liko tada neaišku. Kodėl Zimanas galėjo sau leisti tokius „pasažus" ir nesusilaukdavo atpildo iš Maskvos, taip pat liko paslaptis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-09-05 08:21
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media