2024 m. balandžio 26 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Pasijuokime kartu

*print*

Archyvas :: Petras Žemkauskas - satyriniai eilėraščiai

2014-10-14
 
Petras Žemkauskas

Petras Žemkauskas

 

Petras Žemkauskas

 

Gimė 1928 m. spalio 6 d. Raseinių rajono Gruzdiškės kaime. Gruzdiškės Garbės pilietis. Baigė Raseinių gimnaziją, Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Du dešimtmečius dirbo pedagoginį darbą, kitus du - žurnalistas rajono laikraštyje, išėjęs į pensiją - du dešimtmečius ūkininkavo. Yra LŽS narys. Gyvena Kaune.

Eilėraščius respublikinėje spaudoje skelbia nuo 1950 metų, su prozos kūrinėliais pasirodė po penkerių metų. Atskiru leidiniu pirmoji knygelė, apybraiža "Negęstanti ugnis", išėjo 1961 metais. Iki šiol išleido 18 knygų. Pirmoji poezijos knygelė, satyros ir humoro rinkinys "Gaidžio skrydis" pasirodė 1989 m. Po to išleido rinkinius "Še tau, kad nori!", "Krokodilo ašaros", "Tito Ylos karjera". 1970 -1973 metais Kauno ir Panevėžio lėlių teatruose ėjo jo parašytos pjesės "Ateik, seneli!" ir "Stebuklingoji lazdelė". Nuo 2001 metų pradėjo rašyti stambiąją prozą. Išėjo satyrinių apysakų ir humoreskų rinkinys "Striptizų metas", 2009 metais - romanas "Neprasilenk su laime" ( apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus gintariniu parkeriu už žurnalisto gyvenimo nušvietimą), po metų - apysakų rinkinys "Trys bokalai alaus", o šiemet - pirmieji du trilogijos "Juodasis sąsiuvinis" tomai. Tai bus pirmasis mūsų literatūros istorijoje tritomis su fantastikos elementais, kurie visai netrukdė, net padėjo autoriui atskleisti paskutiniųjų dešimtmečių mūsų šalies gyvenimą.

Dabar autorius vėl grįžo prie literatūros vaikams. Neseniai išėjo jo eiliuota pasaka "Stebuklų varnelis", o rinkiniu "Oi tas Žingeidukas!" pradėjo eiliuotus pasakojimus apie mažo berniuko kelią į gyvenimo pažinimą. Čia pateikiame žiupsnelį jo satyrinių eilėraščių.

 

 

Be atminties

 

Norėdamas gyvent geriau,

Eksperimentą padariau:

Vardan geresnės ateities

Atsisakiau aš atminties.

 

Kviečiu vadovą pas save į vaišes,

(Nors jis mane su žemėm buvo maišęs!).

Per petį patapšnoju aš tiekėjui,

 (Atleist iš darbo jį seniai reikėjo!).

Kolegai prie žmonos pasiūliau sėstis,

(Oi, kaip norėjo jis mane suėsti!).

Buhalterei aš rankutes bučiuoju,

(Ta ragana vis pravaikštas skaičiuoja!).

Suokiu valytojai:

- Esi gėlytė!..

(Nuo to ji nepradės geriau valyti!).

 

Staiga pasklinda kolektyve gandas:

Many darbuotoją auksinį randa!

Kiekvienas kiša pasisveikint leteną,

Mane paaukština, išaukština, vis skatina!..

 

Ar norite laimingi būt išties?

Ateikite! Tik nesineškit atminties!!!

 

 

Pensinių žaidimai

 

Telefonas - išradimas geras.

Pradedi kalbėt - net rūksta garas!

Mėnesio gale kakta rasos,

Kai neteksi pensijos visos.

 

 

XXX amžiaus idilija

 

 

Aeronautai iš kitų žvaigždynų

Gyvybę Žemėj rado per vargus:

Plastmasės, stiklo ir betono sąvartyne

Kai kur šmėžuoja... leisgyvis žmogus.

Kaip jis išliko? Spręsti negali,

Gal buvo nuo civilizacijos toli?!..

 

 

Piktadžiugys

 

 

Toks kaip visi: ir dirbo, ir mylėjo,

Tik jo liežuvis buvo be kraštų:

Kai savo pergalėmis girtis negalėjo,

Jis džiaugėsi... bent nesėkmėm kitų.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-10-14 12:45
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

AAA

2014-10-29 09:51

Ne juokti reikia, o verkti, kad taip prastai gyvename.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media