Pasijuokime kartu

Šiomis dienomis iš rankų į rankas keliauja Benjamino Gorbulskio autobiografija. Mat neseniai minėjome maestro 85-ąjį gimtadienį. Visko gali būti, kad biografiją parašė humoro nestokojantys jo draugai. Bet, turint omenyje B. Gorbulskio būdą ir izraelietišką humoro jausmą, visko gali būti, kad ją gal ir visai rimta proga jis galėjo kadaise pasirašyti ir pats. Humoro maestro tikrai nestokojo, šalia jo humoras liejosi per kraštus. Prie jo staliuko "Neringos" kavinėje visada sklido juokas. Šį rašinį mums atsiuntė kolega Jonas Paulauskas.

Gimiau 1925 m. rugsėjo 14 d. savo tėvų iniciatyva Laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. 1941 m. baigiau Kauno XII vidurinę mokyklą ir, karui prasidėjus, buvau evakuotas į Tarybų Sąjungos gilumą. Trumpą laiką dirbau labai nevykusiai kai kuriose gamyklose, kol stojau savanoriu į kariuomenę. Kariuomenėje išmokau groti triūba ir gerti degtinę, už ką buvau "apdovanotas" baudžiamuoju batalionu trims mėnesiams. Baudžiamajame batalione organizavau Dainų ir šokių ansamblį, kurio artistai buvo alkoholikai, recidyvistai, dezertyrai ir šiaip aktyvūs saviveiklininkai. Už gerą darbą organizuojant minėtą ansamblį mane išlaisvino anksčiau, atstatė man buvusį laipsnį (viršila) ir paskyrė pulko kapelmeisteriu. Mano tarnyba kariuomenėje pasibaigė 1949 m. Vakarų fronto dainų ir šokių ansamblyje. Po to grįžau į Vilnių, kur visus metus praleidau grodamas ir gerdamas restoranuose, kol nutariau mokytis muzikos! Muzikos mokyklą baigiau su pagiriojimu ir pagyrimu. Į Konservatorijos I kursą nebuvau priimtas dėl savo supuvusios moralės, ir teko stoti kitais metais į II kursą. Deja, iš II kurso dėl savo blogo elgesio buvau išvarytas ir tapau "nevertas tarybinio studento vardo". Teko palaukti dar metus ir stoti į III kursą. Nuo to laiko tapau pavyzdingu studentu ir užbaigiau mokslus Konservatorijoje.

Po to gana ilgai blaškiausi ir eksperimentavau šeimos klausimais, kol 1963 m. gimė duktė ir buvau priverstas savo noru sukurti šeimą, kuriai esu ištikimas iki šiol.

Iš savo tėvų paveldėjau daug buržuazinių liekanų, su kuriomis beprasmiškai kovoju iki šiol. Bet, nežiūrint į tai, esu sveikos moralės ir vertas pasitikėjimo ne tik Žvėryno rajone, bet ir išvykstant į užsienį.

1971. II 15                                                                                B. Gorbulskis