Nuomonių barometras

Šiandien Seimas vėl grįžta prie nacionalinio transliuotojo (LRT) struktūros keitimo klausimo, o rytoj bus svarstomas dar vienas Visuomenės informavimo įstatymo keitimas, kuriuo norima drausti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ar nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis.

Jei šis įstatymo pakeitimas būtų priimtas tokia apimtimi ir tokia forma, kurią suformulavo ir pateikė penki Seimo Kultūros komiteto nariai, būtų galima pradėti kalbėti apie pirmąjį žingsnį keičiant santvarką Lietuvoje. Liberalų teigimu, nebegalėtume savo šalies vadinti liberalia demokratija su neapribotomis piliečių teisėmis gauti informaciją ir reikšti savo nuomonę.

Liberalų frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad metodiškas „valstiečių" veikimas prieš žiniasklaidą nėra naujiena. Tai - vadovėlinis elgesio modelis, užtenka pažvelgti į kaimynus rytuose: panašūs procesai vyksta ten. 

„Vertinant valdančiųjų veikimą prieš žiniasklaidą į akis krenta sistemiškumas. Akivaizdu, kad jie metodiškai siekia supančioti žiniasklaidą. Privalome tam pasipriešinti - žiniasklaidos laisvė visuomet yra pirmoji, į kurią kėsinasi valdžia, norėdama sukoncentruoti galias savo rankose. Pamynus ją visada seka išpuoliai prieš kitas piliečių teises ir laisves - nelikus kritinės žiniasklaidos nebelieka kas pasakytų, ką valdžia daro blogai", - valdančiųjų išpuolius prieš žiniasklaidą vertina V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė neabejoja, kad Lietuva vis prasčiau atrodo Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Vakar ją kaip frakcijos seniūnę pasiekė Europos žurnalistų federacijos ir Europos žiniasklaidos laisvės centro kreipimasis į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, kuriame raginama netęsti LRT įstatymo svarstymo, kol jis nebus apsvarstytas platesnėje visuomenės dalyje. Laiške išsakomi nuogąstavimai, kad nuolatiniai būtent „valstiečių" partijos išpuoliai prieš LRT yra sistemingo veikimo prieš žiniasklaidą dalis. 

Nuo pat šio Seimo kadencijos pradžios valdantieji žiniasklaidą ir visus savo kritikus persekioja instituciškai. Šis sąmoningas ir kryptingas veikimas, nepaisant tarptautinių institucijų komentarų, yra nukreiptas prieš laisvę apskritai, nes be žiniasklaidos laisvės neįmanoma įsivaizduoti laisvos visuomenės.

„Tai - sovietizmo reliktas, tačiau taip pat - naujų tendencijų, gimstančių Rytų Europoje, atspindys. Matome Vengriją, Lenkiją, dabar jau ir Rumuniją. Lietuva šiame chore nori skambėti kaip skambiausioji styga. Susidorojimas su kritika, žurnalistais ir žiniasklaidos priemonėmis ir su laisva žiniasklaida kaip su reiškiniu, deja, tampa labai ryškia vedančiąja linija", - „valstiečių" veiksmus kritikuoja Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir frakcijos Seime narys Eugenijus Gentvilas.

Jis primena, kad liberalai sąmoningai nuo pat pradžių nedalyvavo LRT tyrimo komisijoje. Politikas įsitikinęs, kad tokiais tyrimais yra dekonstruojamos demokratinės valstybės institucijos ar institutai, šiuo atveju - laisva žiniasklaida. Tai - valstybės demokratinių pamatų erozija, su tuo liberalai taikstytis nežada ir nori atkreipti visuomenės dėmesį. Valdančiųjų siekis keisti LRT valdymo struktūrą keliauja buldozeriu - LRT tyrimo komisijos išvados atmestos kelis kartus, tačiau „valstiečiai" vis tiek bruka projektus, kurie sukurti kaip komisijos išvadų rezultatas.

Lietuvoje vykstantys procesai nėra uždaros salos reikalai

Lietuva - įvairių organizacijų ir ES narė. Investuotojų pasitikėjimas Lietuva šiuo metu yra žemiausias per pastaruosius trejus metus, tai yra aiškinama politiniu nestabilumu, įvairiais signalais, kuriuos gauna tarptautinė bendruomenė. Vienas tokių signalų - sistemingi išpuoliai prieš žiniasklaidą.

„Dirbdamas tokioje pasaulinėje organizacijoje kaip UNESCO didžiuodavausi, kad Lietuva visuomet priklausė regionui, kur atvirumas, žodžio laisvė, žiniasklaidos nepriklausomumas yra akivaizdus dalykas, niekam nekeliantis abejonių. Taip buvo iki tol, kol pradėjau dirbti Lietuvos Respublikos Seime ir pamačiau vieną po kitos keistų keisčiausias iniciatyvas, bandant politiškai kištis, nurodyti žurnalistams, ką jie turi rašyti, kaip jie turi nušviesti valdančiųjų veiksmus", - piktinasi liberalas, buvęs ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas.

Organizacija „Reporteriai be sienų" Lietuvą šiuo metu priskiria prie rizikos šalių, kur žiniasklaidos laisvei yra iškilusi grėsmė. LRT tyrimas yra apibūdinimas kaip žiniasklaidos politizavimo procesai, kad Seime yra sudaryta ad hoc komisija, tirianti LRT neva ūkinę veiklą, bet iš tikrųjų po tuo slypi iniciatyva ir bandymas veikti ir turinį.