2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Sveiki (ar nesveiki), sulaukę naujų atlyginimų, pensijų, vaiko pinigų...

2019-01-05
 

Jonas Paulauskas,

LŽS narys 

Štai ir išaušo „nauja gadynė" mūsuose - nuo šių metų gausime padidintus atlyginimus, pensijas, vaikų pinigus! Todėl prie „trijų rinkimų" (prezidento, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento) balsadėžių šiemet eisime (ar turėtume eiti) su pakylėta nuotaika - juk gyvensime aukštesnėje, „oresnėje" gyvenimo kokybėje.

Tiesa, per daug neafišuojama, kad komunaliniai mokesčiai ir kainos už prekes ir paslaugas taip pat pakils. Apie 2,4 proc. pakils infliacija.  Jei pajamos turėtų padidėti apie 7 procentus, tai, pavyzdžiui, mokesčiai už elektrą ir dujas pakils 15-20 procentų. Ir visiškai neaišku, kiek užsikels kainas prekybininkai savo prekybos centruose, tai aiškindami padidėjusiais akcizais, prekybos karais ar pasauliniu klimato atšilimu. O ir atlyginimo suma pasikeis tik popieriuje, o ne „į rankas"... Bet tai turėtų būti niekis, palyginus su valdžios siekiais savo „gerais darbais" pradėti mažinti socialinę atskirtį tarp gyventojų grupių šalyje. Ir pagaliau pagerinti mūsų šalies statistiką Europos Sąjungoje. Juk savo pajamomis pakilsime iš priešpaskutinės vietos ES viena pakopa aukščiau.  Europos Komisija šiemet paskelbtoje ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis mūsų šalyje sudaro per 37 proc., ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Todėl  kai kurie ekonomistai (pvz. R. Lazutka) sako, kad niekas nuo šių Vyriausybės inicijuojamų „permainų" mūsuose nesikeis, nes šalyje ir toliau klestės grupė asmenų - apie 10-20 proc. visų gyventojų - kuri ir toliau skirsis savo pajamomis nuo likusiųjų, kaip obuolys nuo visos obels...Todėl šią trumpą mūsų gyventojų ekonominės padėties apžvalgą norisi užbaigti šiais mūsų prezidentės Naujametinio sveikinimo ir linkėjimo mūsų valdžiai žodžiais (nors jie ir nepatiko nė vienam iš valdančiųjų - nei valdančiosios partijos pirmininkui, nei valstiečiui Seimo pirmininkui, anei ne valstiečiui premjerui): „2019 metais laukia daugybė iššūkių. Ir tarptautinėje arenoje, ir šalies viduje. Viską įveiksime, jeigu neleisime įsigalėti karingam neraštingumui ir agresyviam populizmui. Saugokime laisvą Lietuvą bei mūsų žmonių teises ir laisves".

 

Galbūt, daug žymesni yra ne Vyriausybės, o Seimo darbai. Juk mūsų Parlamento nariai šiems metams suteikė net 11 (!) vardų !  Štai jie:

 

1)  Seimo sprendimu, 2019-ieji yra paskelbti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos metais,

2) Kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto metais,

3) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais,

4) Kompozitoriaus Juozo Naujalio metais,

5) Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais,

6) Lietuvos šaulių sąjungos metais,

7) Jėzuitų misijos Lietuvoje metais,

8) Pasaulio lietuvių metais,

 9) Laikinosios sostinės atminimo metais,

10) Žemaitijos metais,

11) Vietovardžių metais.

 

O visai nežinantiems nieko apie reikšmingus mūsų šaliai istorinius įvykius ir iškilias Lietuvos asmenybes, paaiškino, kad:

 

2019 metais sukanka 100 metų, kai buvo priimta nauja Lietuvos valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis buvo išrinktas pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona.  Todėl  Seimas paskelbė 2019 metus Prezidento Antano Smetonos metais, „suprasdamas jo indėlį atkuriant Lietuvos valstybę bei jo pirmininkavimą Lietuvos Tarybai; siekdamas paminėti šią svarbią istorinę sukaktį ir asmenybę".

 


2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais nuspręsta, atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą.

 

Seimas paskelbė 2019-uosius Jono Žemaičio-Vytauto metais, nes sukanka 110 metų, kai gimė su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos prezidento pareigas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, ir 70 metų nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo.

 

2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės. Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas. 

 

2019 m. balandžio 9 d. sukanka 150 metų, kai gimė J. Naujalis. Todėl Seimas 2019-uosius paskelbė kompozitoriaus, vargonininko, choro dirigento, pedagogo, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjo ir dirigento, vieno iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų Juozo Naujalio metais. Seimo priimtame dokumente pabrėžiama išskirtinė J. Naujalio asmenybės ir jo darbų įtaka Lietuvos muzikai, chorų sąjūdžio istorijai, pedagogikai, muzikinės spaudos leidybai, taip pat išskiriamas J. Naujalio indėlis į tautinės savimonės ir tautinės tapatybės formavimą, tautos žadinimą, patriotinių jausmų ugdymą savo kūryba ir veikla. Seimas siekia paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis J. Naujalio kūrybiniu palikimu, kaip tautinės lietuvių muzikos simboliu, aktualiu šių dienų žmogui ir valstybei.


Seimas 2019-uosius metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė. Seimo nutarime pabrėžiama, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse prisidėjo prie šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės kūrimo.

 

•2019-ieji yra Laikinosios sostinės atminimo metais, atsižvelgiant į tai, kad sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos valstybės institucijų darbo vieta, todėl iki šiol yra simboliškai vadinamas „Laikinąja sostine". Seimo priimtame nutarime akcentuojamas labai svarbus Kauno miesto indėlis 1919-1939 metais Lietuvos istorijos laikotarpiui, kai Kaunas, tapęs Laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu, kuriame susirinko Steigiamasis Seimas, buvo Lietuvos valstybės išlikimo garantu.

 

2019 metais sukanka 100 metų nuo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 1919 m. birželio 27 d. Todėl Seimas, vertindamas Lietuvos šaulių sąjungos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir skatinant patriotiškumą, paskelbė 2019-uosius Lietuvos šaulių sąjungos metais.  Seimas priimtame nutarime pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos indėlį Nepriklausomybės kovose. Parlamentarai siekia pagerbti Lietuvos šaulių sąjungos narių, kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą.

 

2019 metais sukanka 450 metų, kai Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu Lietuvoje įsikūrė Jėzaus Draugija (jėzuitai). Todėl, vertindami iškilių Lietuvos jėzuitų nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, parlamentarai paskelbė 2019 metus Jėzuitų misijos Lietuvoje metais. Kaip nutarime primena parlamentarai, Lietuvos jėzuitai 1570 metais įsteigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, kuriai 1579 m., Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui išdavus Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą, o popiežiui Grigaliui XIII išleidus bulę, buvo suteiktas universiteto statusas. Ši kolegija padėjo pamatus visai institucinio Lietuvos švietimo sistemai.

 

2019 m. sukanka 800 metų, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Žemaitijos vardas. Todėl Seimas  2019 metus ir paskelbė Žemaitijos metais.

 

Siekiant išsaugoti senuosius vietovardžius, 2019 metus taip pat nutarta paskelbti Vietovardžių metais. Priimtame nutarime Seimas konstatavo, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija. Dokumente pabrėžiama, kad senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. ( ELTA).

 

 

Nuostabiai dirba mūsų Seimas, ar ne?  Ir visai neteisi, turbūt, yra Irena Degutienė (buvusi Seimo pirmininkė), teigianti, kad tokio nedarnaus ir neprofesionalaus Seimo dar nėra mačiusi. Ar ne taip?

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-01-05 12:48
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media