2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Algirdas Kavaliauskas: Gal LRT neturi raštingų žmonių ir lietuviškai nebeskaito valstybinės lietuvių kalbos komisijos dokumentų

2023-01-16
 
Algirdas Kavaliauskas

Algirdas Kavaliauskas

Dr. Algirdas Kavaliauskas,
LŽS narys
                                                                                                                       Mes patys save sunaikinsim,
                                                                                                                       Mes patys, o ne svetimi.
                                                                                                                       Ir žodį, ir raštą brangintą,
                                                                                                                       Paliksim gilioj užmaršty.
                                                                                                                      (Ipolitas Skridla. NUOSKAUDA).

Po žiemos atgimsta žemė, pavyzdžiui, buvę juodi, tarsi negyvi, lapuočiai medžiai pasidabina nauja vešlia laja. Pasikeitimai visur. Žinomas posakis: Nauji metai - nauji lapai. Arba: Naujaisiais - nauji vėjai... Atsinaujinimas. Viliamasi permainų, suprantama, į gera. Gyvenimas rodo, kad ne visada šis posakis atitinka realybę. Sakysime, nusistatymas prieš valstybinę lietuvių kalbą šalyje žinomas ne nuo dabar. Yra visokių žmonių. Yra. Šį kartą imkime šalyje gyvenančių kitataučių tokį nusiteikimą. Suprantama, neapibendrinu. Bet negalima nematyti, nežinoti esančių faktų. Kaip rašė spaudoje Seimo narys R. Šarknickas, Visgi pagal tai, kas vyksta, galiu drąsiai teigti, kad tuoj nebeliks mūsų, kaip tautos, pagrindinio veido - išskirtinės kalbos. (Lietuvos aidas, 2022.09.12. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą). Seime įstatymų tokių pakeitimų autoriai, atrodo, yra ne lietuviai, jų identitetui niekas negresia, bet jie nesivaržo kėsintis į kitos tautos, juos draugiškai priėmusios, identitetą. Plačiau pasižiūrėjus, jų absoliuti mažuma, bet juos palaiko kiti kitakalbiai ir lietuviai arba bent save tokiais įvardinę Lietuvos Seimo nariai.
Nuo politinių aukštumų Lietuvos realybės visuomeniniais laiptais leiskimės žemyn. Matome tas pačias tendencijas. Tai daug ką toks nusiteikimas stebino. Vienoje Šiaurės Rytų Lietuvos savivaldybėje minėtas priešiškumas neabejotinai išliko. Ir dar kaip išliko! Kandidatė į savivaldybės merus, lietuvė, viešai paskelbė, kad, jeigu ji bus išrinkta mere per kovo mėnesį vyksiančius rinkimus, savivaldybėje bus kalbama ne valstybine lietuvių kalba, o viena iš rytų valstybių kalbų, nes tos valstybės kalbą moka didelė dalis savivaldybės gyventojų. Matote, per daugiau nei penkiasdešimt metų jie Lietuvoje gyvendami lietuviškai neišmoko. Matyt, kandidatė į merus su jų pagalba tikisi surinkti užtektinai balsų... Tikisi tai tikisi. Nors ką gali žinoti. Štai pilietis kreipėsi į teismą su parašymu asmens dokumente pavardę ir vardą rašyti ne tik lietuvių abėcėlėje esančiomis raidėmis. Vilniaus rajono teismas prašymą tenkino, nors tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Ką čia bepridursi, teismai arčiau įstatymų, savivalda arčiau žmonių. Artumai. Ko ne artumų erčios - tik duok valią fantazijai. Teisėsaugininkai sau tai gali leisti. Žinoma, jie turi vadovautis šalies Konstitucija ir, sakyčiau, taip pat moralės nuostatomis. Turi...
Prisimenu, dar būnant Vilniaus universiteto aspirantūroje, teko skaityti užsienio lietuvių spaudoje eilėraščius, kuriuos parašė poetė Juodvalkė. Prieš pusę amžiaus buvo neįprasta lietuviškos pavardės galūnė. Tai buvo, mano supratimu, pavardžių, vardų, pavadinimų darkymų pradžia. Paskui paskaitėme, kad krikščionys diskriminuoja moteris: kodėl Dievo sūnus Kristus, o ne Dievo dukra Kristė? Kuo toliau, tuo gražiau, kalbinės fantazijos upė išsiliejo toli per krantus. Būnant Ispanijoje su studentais mes Barselonoje grožėjomės statoma šv. šeimos bažnyčia. Dairėmės portalo, nišos kur genealiojo architekto A. Gaudi sumanymu turėjo būti Nukryžiuotasis be drobulės ant klubų. Neradom, ko tikėjomės. Prireikė pusšimčio metų ir į lietuvių kalbą ir raštiją Tėvynėje įsisuko fantazijos skersvėjai. Anot vieno mūsų kalbininko yra ne žmogus, o žmoga. Bevardė giminė nediskriminuos moterų. Sakau, gal kai kurie mūsų intelektualai blogai mokėsi gimtąją kalbą.
Kita rusakalbė kandidatė į savivaldybės merus, jos prisipažinimu, nelabai mokanti lietuviškai, o, mano supratimu, nemokanti lietuviškai, galvoja esanti tinkama minėtoms pareigoms užimti. Suprask, apseis ir be lietuvių kalbos. Agituoja už save ir tikisi gyventojų palaikymo.
Praėjusio amžiaus pabaigoje, šio straipsnio autoriui, tada savivaldybės mero asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojui, pažinojusiam merą, nes būsimasis meras studijavo aukštojoje mokykloje ir buvo šio straipsnio autoriaus, doc. dr., studentas, šalies spaudoje ginusiam lietuvių kalbą nuo nepagrįstų kaltinimų, įvairių svetimybių ne kaip podukrą, o kaip tikrąją šeimininkę savo Tėvynėje, savivaldybės tarybos narys, kilęs iš artimiausios kaimyninės valstybės, ne juokais priekaištavo, jog straipsniai, palaikantys lietuvių kalbą, yra propagandiniai ir klaidinantys Lietuvos gyventojus, nes po kelerių dešimčių metų šalyje, anot jo, šiame Šiaurės Vakarų krašte, jau niekas lietuviškai nebekalbės.
Išėjo atvirkščiai. Kitakalbis jaunimas mokosi valstybinės lietuvių kalbos. Kad geriau ją išmoktų, praturtintų savo kalbinius įgūdžius, mes, mokytojai, patarėme klausytis per Lietuvos televiziją, radiją transliuojamų sporto rungtynių reportažų, pavyzdžiui, šalyje populiaraus krepšinio varžybų, nes jaunimas mėgsta sportą. Po kurio laiko dvyliktokai gimnazistai pateikė kelias dešimtis reporterių vartojamų svetimžodžių, daugiausia slavizmų, kurių pakeitimui yra lietuviški žodžiai. Jaunimas šaipėsi iš palyginti skurdžios reportažų kalbos, pavyzdžiui, dėl kamuolio dėjimo, įgrūdimo į krepšį, palydimo paaiškinimu iš viršaus. Negi reporteriai nežino, kad visi metimai, ne tik dėjimai, į krepšį taip atliekami, bet kažkodėl išskiriami tik dėjimai! Reporteriai, tarp kurių jaunimo buvo išskirtas Rytis, arba nemoka, nežino lietuviškų atitikmenų arba neišmano lietuvių kalbos, jeigu jų reportažuose kalbos šiukšles pastebi kitakalbis jaunimas. Apie lietuvių kalbos vargus tėvynėje buvo nekartą rašyta ir rašoma, bet reporteriai ir kiti kalbos darkytojai nekreipia dėmesio. Nežinia ko laukia. Iškraipomos, darkomos kalbos pagrindu Lietuvoje formuojama hibriukų (nuo žodžio hibridai) karta. Tam pasitarnauja ir globalizacija, jeigu ji suprantama primityviai, nepaisant savo šalies gyventojų teisėtų interesų.
Valstybinės lietuvių kalbos komisija yra sudariusi nevartotinų svetimžodžių sąrašą. LRT Sveikinimų programą sudarantys specialistai jau kelinti metai vartoja anūką (vnuk) vietoje lietuviško atitikmens vaikaitis. Gal LRT neturi raštingų žmonių ir lietuviškai nebeskaito valstybinės lietuvių kalbos komisijos dokumentų.
Per neatidumą, nežinojimą, apsileidimą, nekompetenciją, o gal dėl piktavališkumo ar pan., žalojamas mūsų identiškumo pagrindas ir lietuviai vedami išnykimo keliu. O gal vis dėlto naujieji metai atneš permainų ir, vaizdžiai tariant, senieji lapai bus pakeisti naujais.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-01-16 12:25
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Tik

2023-02-04 20:26

ginti, bet gynusiam (ne bandą ginusiam)

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ipolitas Skridla

2023-01-25 14:50

Gerb. Algirdas Kavaliauskas savo rašiniuose argumentuotai gina lietuvišką kalbą ir raštą. Ačiū. Linkiu ko geriausios sveikatos ir sėkmės.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Nijolė

2023-01-25 12:26

Teisingas požiūris

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media