2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Daktaras Algirdas Matulevičius apie “Aušrą” ir “Varpą”

2017-08-11
 
Lžs narys, Daktaras Algirdas Matulevičius

Lžs narys, Daktaras Algirdas Matulevičius

 

 Vytautas Žeimantas

 

Dienos šviesą išvydo LŽS nario, žinomo Mažosios Lietuvos tyrėjo, daktaro Algirdo Matulevičiaus monografija "Tautos žadinimo šaukliai".  Autorius knygą skiria Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

A. Matulevičius monografijoje nagrinėja aktualią temą - lietuvių tautinį atgimimą, aktyviai prasidėjusį XIX a. antrojoje pusėje. Šią problematiką prie dabarties skaitytojų jis priartina, ją atskleidžia  per laikraštį "Aušra" (1883-1886) ir žurnalą "Varpas" (1889-1905), kurie nors ir buvo leidžiami Mažojoje Lietuvoje, tačiau buvo daugiau skirti Didžiajai Lietuvai, jos gyventojams.

Mažosios Lietuvos tematika A. Matulevičiui yra artima nuo studijų metų. Dar studijuodamas istoriją Vilniaus universitete jis mokslinėse konferencijose Maskvos, Odesos, Novosibirsko, Tartu universitetuose skaitė pranešimus apie lietuvių tautinio sąjūdžio XIX a. II pusėje spaudą - „Aušrą", „Varpą", apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos intelektualų bendradarbiavimą. Šia tema pirmasis parašė diplominį darbą, o 1973 m. apgynė daktaro disertaciją iš Mažosios Lietuvos 1701-1807 metų laikotarpio istorijos, lietuvių (mažlietuvių) ir vokiečių tautinių santykių.

"Pasididžiavimą garbinga tautos praeitimi ugdė dėstytojų ir mokslininkų P. ir B. Dundulių, J. Jurginio, G. Drulytės-Raudeliūnienės, R. ir P. Kulikauskų paskaitos", - sakė A. Matulevičius. Didelę įtaką čia turėjo ir jo tėvai - Veronika ir Antanas Matulevičiai sūnui davė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vardą turėdami rimtas tautines inspiracijas. Tėvai gyveno Vilniuje, deja, lenkų okupacijos metais. Tėvas Antanas lankėsi "Rūtos", "Birutės" ir "Žiburėlio" lietuvių draugijose, motina Veronika baigė vienintelę lenkmečiu lietuvišką pradžios mokyklą, veikusią prie Pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno. Šeimoje buvo branginamos lietuviškos tradicijos, tačiau aplinka buvo agresyvi. Šeima pasitraukė į laisvą Lietuvą, Giedraičių miestelį, esantį šalia demarkacinės linijos. Čia 1939 metų sausio 10 dieną ir gimė sūnus Algirdas. Užaugęs jis pasakys: "Gimiau garsių kunigaikščių Giedraičių, daug nusipelniusių lietuvių kultūrai, žemėje."

Mažosios Lietuvos temą jis domėjosi ir toliau, nors oficialūs veikėjai ir neskatino istorikų domėtis „slidžia" tema bei ieškoti klausimų, kodėl Mažosios Lietuvos lietuviams neliko galimybių gyventi savo tėvynėje. Skelbė straipsnius spaudoje, lietuviškose enciklopedijose, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Daug metų vadovavo mokslinėms ekskursijoms po Karaliaučiaus kraštą. Šį veikla buvo tiek plati, kad leido bibliografei, Mažosios Lietuvos spaudos tyrėjai Audronei Matijošienei sudaryti plačią veikalų bei straipsnių bibliografinę rodyklę: "Algirdas Matulevičius apie Mažąją Lietuvą", kuri buvo išleista 2008 metais.

Mažoji Lietuva neatsiejama ir nuo A. Matulevičiaus visuomeninės veiklos. Jis yra vienas iš Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Prūsos klubų steigėjas. Dalyvauja Mažvydo knygos bičiulių klubo, Vydūno ir Donelaičio draugijų veikloje, ir visur aktyviai rūpinasi Mažosios Lietuvos reikalais, propaguoja ją.

Kolega Algirdas aktyviai veikia ir Lietuvos žurnalistų sąjungoje, yra LŽS Senjorų klubo Tarybos narys.

Tokia plati ir vaisinga veikla negalėjo būti nepastebėta.

A. Matulevičius už Prūsijos ir Mažosios Lietuvos tyrinėjimus 2009 metais buvo apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio Kryžiumi. Apdovanotas Švietimo ir Kultūros ministerijų Garbės ir Padėkos raštais, Donelaičio medaliu "Širdings brolau".

Naujojoje monografijoje autorius profesionaliai nagrinėja lietuvių liberaliosios inteligentijos pastangos žadinant tautą priešintis Rusijos imperialistinio monarchistinio režimo vykdomam lietuvių kalbos, mokyklų ir apskritai kultūros etnocidui, prievartinei rusifikacijai ir pravoslavinimui, Katalikų bažnyčios persekiojimui, lietuvių ir lenkų supriešinimui. Jis daugiausia remiasi tautinės kovos ideologų, šauklių - daktaro Jono Basanavičiaus, Martyno Jankaus, Martyno Šerniaus, Vinco Kudirkos, Jurgio Mikšo, Jono Šliūpo, vyskupo Motiejaus Valančiaus, Petro Vileišio, Andriaus Vištelio ir kitų korespondencija, jų programomis, kovos taktika, atsiminimais. Knygoje stipriai kritikuojama carinės Rusijos kolonijinė ir nutautinimo politika Didžiojoje Lietuvoje ir Vokietijos imperijos germanizacinė - Mažojoje Lietuvoje, taip pat lenkų ir sulenkėjusių kunigų bei bajorų - polonizacijos politika.

Knygoje gausiai cituojamos aušrininkų, varpininkų ir kitų pasipriešinimo veikėjų programos, jų polemika bei mintys atskleidžia tautinio sąjūdžio dalyvių pažiūras, norus, pasipriešinimo taktiką bei metodus, praktinę veiklą. Knygos vertę didina ir faktas, kad autorius daug kur panaudojo iš esmės neskelbtą ir netyrinėtą medžiagą. Man, kaip žurnalistui, ypač buvo įdomu skaityti knygos skyrius, skirtus "Aušros" ir "Varpo" įkūrimui, leidimui, platinimui. Džiugu, kad autorius, gvildendamas šią temą, nesusiviliojo į ją įeiti pro paradinius vartus. Jis, ypač per tų laikų dalyvių laiškus, sugebėjo atskleisti autentišką, daug prieštaravimų ir abejonių turėjusią tikrovę. Tuo ji mums tapo tik artimesnė, suprantamesnė ir dar brangesnė.

"Aušrininkų, varpininkų ir vėlesnių kovotojų pastangomis ilgainiui lietuvių tauta išsivadavo iš Rusijos imperijos, buvo sukurta nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė. Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji - tai lietuvių tautos išlikimo, jos gyvavimo šaltinis ir garantas. Įprasminimas darbų, kuriuos pradėjo, vadovavo išsivadavimui lietuvių inteligentijos žiedas. Tai didlietuvių ir mažlietuvių bendradarbiavimo rezultatas. Nesibaigiantis pažangos kelias", - rašoma recenzuojamoje knygoje.

Dabar solidžią knygą išleisti be rėmėjų yra labai sunku. Džiugu, kad šios knygos leidimą parėmė Pagėgių bendruomenė, verslo centras ARVTĖ, Tautos fondas. Ją išleido leidykla "Adrena". Knygoje skaitytojams talkins asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, šaltinių ir literatūros sąrašas, išsami informacija apie autorių. Tekstus sėkmingai papildo istorinės nuotraukos.

Mums, žurnalistams ši knyga turėtų būti įdomi, nes joje plačiai aprašoma dviejų, mano nuomone, pačių svarbiausių Lietuvos likimui laikraščių - "Aušros" ir "Varpo"  kūrimosi sąlygos, jų leidimas, tematika, platinimas.

Monografija "Tautos žadinimo šaukliai" - tai dar vienas paminklas ne tik Mažajai Lietuvai, bet ir Didžiajai Lietuvai.

 

Rubrika Naujos knygos, leidiniai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-09-28 11:26
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Juozas

2017-08-23 15:10

Įdomus, daug naujos informacijos.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Povilas

2017-08-13 10:25

Šaunuolis kolega Algirdas! Profesionaliai pavydžiu jam darbštumo, kurį linkiu išlaikyti ir toliau.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media