2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Trys žvaigždutės išleido naują knygą – Ados ir Kajetono Mataičių “Gyvenimo kartu paliktos žymės”

2016-06-14
 
 

 

Jelena Malinovskaja

 

Leidykla "Trys žvaigždutės" išleido naują knygą - Ados ir Kajetono Mataičių " Gyvenimo kartu paliktos žymės". Autoriai aprašo apie savo šeimų šaknis, savo vaikystės, mokslo, darbo metus, keliones, bendro šeimyninio gyvenimo kasdienybes ir šventes.

Knyga gausiai iliustruota autorių, jų vaikų, anūkų, bendradarbių fotonuotraukomis. Ši Mataičių šeimos istorija turi didelę išliekamąją vertę ne tik jų gyvenimo bendrakeleiviams, bet ir ateities kartoms.

Kaletonas Mataitis teigia, kad savo šeimos praeitimi pradėjo domėtis daugiau nei prieš dvidešimt metų.

"Gaila, kad per vėlai, - teigia jis. - Ženkliai daugiau žinių apie senelių bei prosenelių praeitį būčiau sužinojęs iš savo tėvų bei vyresniųjų brolių ir giminaičių, kai jie dar buvo gyvi. Šeimos genealogijos schemos sudarymui turėjo įtakos mano močiutės Grigaliūnienės sesers Černiauskienės sūnaus Vinco Černasky iš Baltimorės  apsilankymas Lietuvoje. Iš jo daugiau sužinojau apie savo motinos giminės praeitį. Jis ne kartą lankydamasis Lietuvoje ir savo tėvonijoje, kurios anksčiau nebuvo matęs, maloniai bendravo su giminėmis, papasakojo apie savo ir kitų giminaičių gyvenimą Baltimorėje. Nors buvo gimęs, augęs bei advokatu dirbęs JAV, jis mums laiškus rašė lietuviškai ir atvykęs į Lietuvą kalbėjo lietuvių kalba. Giminaičiams buvo dosnus - dovanodavo dolerių, kurie sovietmečiu buvo labai brangūs. Sovietų valdžia Vilniuje buvo įsteigusi specialią parduotuvę, kurioje buvo galima nusipirkti deficitinių prekių. Jos buvo parduodamos tik už dolerius ar kitą kapitalistinių šalių valiutą. Lankydamasis Vilniuje, mūsų giminaitis iš Baltimorės pakviesdavo jį lydėjusius giminaičius į šią parduotuvę ir visiems siūlydavo išsirinkti deficitinių prekių, už kurias apmokėdavo doleriais. Įsimintinas toks apsilankymas parduotuvėje, kurio metu mūsų giminaičiams už dolerius jis nupirko pageidaujamas automobilio „Žiguli" padangas. Apie tėvo gimines plačiau sužinojau iš savo pusbrolio Felikso Mataičio, gyvenusio ir mirusio Čikagoje (JAV). Feliksas Mataitis buvo daugiau kaip 16 metų vyresnis už mane, todėl jo papasakoti bei aprašyti praeities įvykiai detaliau atspindi lietuvių ir kitų tautybių žmonių, patyrusių okupantų priespaudą bei terorą, vargus, sunkią tremtinių bei emigrantų dalią. Feliksas Mataitis mūsų šeimos kvietimu ne kartą lankėsi pas mus, aplankėme jo gimtuosius namus bei dar tuo metu buvusius giminaičius. Man tarpininkaujant AB „Lietuvos geležinkeliai" informacijos ir leidybos centras atspausdino jo paruoštą leidinį - Mataičių šeimos istoriją „Ne laimės ieškoti išėjom.

Felikso Mataičio eilinio lankymosi Lietuvoje metu, 1997 m. vasarą, mudu užėjome į katalikų šventovę - Vilniaus arkikatedrą, kurioje tuo metu klebonavo šviesaus atminimo kunigas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, ilgus metus buvęs sovietinių lagerių tremtinys. Atsitiktinai šalia Šv. Kazimiero koplytėlės pamatėme jį einantį, užkalbinome. Pusbrolis Feliksas prisistatė esąs JAV pilietis ir paaukojo bažnyčiai 50 dolerių kupiūrą, įteikdamas ją monsinjorui. Aš padėkojau už tai, kad jis palaimino mano sūnaus Kajetono ir marčios Renatos santuoką. Kunigas monsinjoras Vasiliauskas man atsakė „O taip, aš tą „nuodėmę" esu padaręs daug kartų".

Tą pačią vasarą su pusbroliu Feliksu aplankėme Lietuvos genocido aukų muziejų sovietmečiu buvusiuose KGB rūmuose. Užkalbinęs muziejaus tarnautoją, pusbrolis Feliksas jam įteikė 50 dolerių kupiūrą. Muziejaus tarnautojas prisistatė esąs Radžius, ilgus metus kalėjęs sovietiniuose kalėjimuose netoli Irkutsko. Jis papasakojo, kad 1949 m., mokydamasis konservatorijoje, operinio dainavimo paskutiniame kurse, už pasisakymus prieš sovietų valdžią buvo nuteistas ilgiems metams kalėti. Radžius pasakojo, jog dėl to, kad turėjo labai gerą balsą, iš kalėjimo būdavo vežamas į Irkutsko operos ir baleto teatrą. Spektakliams būdavo aprengiamas prabangiais rūbais ir atlikdavo Lenskio vaidmenį Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas", taip pat dainuodavo ir kitose operose. Po spektaklių jam vėl tekdavo apsivilkti kalinio rūbais ir grįžti į kalėjimą. Muziejuje Radžius mums parodė kameras, kuriose būdavo kalinami bei kankinami sovietiniam režimui nepaklusę Lietuvos žmonės. Atsisveikinant Radžius mums sudainavo Lenskio ariją iš spektaklio „Eugenijus Oneginas". Įspūdingai skambėjo operos solisto atliekama arija praeityje buvusiuose žmonių kančių rūmuose.

Anūkei Deimantei pasiūlius aprašyti mano gyvenimo praeitį, nutariau imtis šio nelengvo darbo, panaudodamas praeityje patirtus išgyvenimus, kai kurią archyvuose surinktą medžiagą. Šiame leidinyje noriu aprašyti šeimos praeitį, nurodyti tėvų bei protėvių kilmę, pateikti šeimos „genetinį medį", papasakoti apie savo gyvenimą, nurodyti leidinius, kuriuose aprašomas mano kraštas bei praeities istorija nuo viduramžių, pateikiamos žinios apie mano šeimos bei artimųjų gyvenimą.

Mano darbas davė impulsą ir žmonai Adai parašyti savo prisiminimus.

O Ada Mataitienė dėkoja savo mylimiems Tėveliams už suteiktą gyvybę bei teisingus pirmuosius gyvenimo žingsnius; broliui Viktorui Urbonui už protingą, tikslingą nukreipimą į tolimesnį gyvenimą; brolienės Zitos tėvams Jurgauskams, pas kuriuos važiuodavo ir būdavo labai šiltai priimama atostogų metu; Vilniaus mokyklos-internato Nr. 1 vyr. auklėtojai I. Okuličiūtei (Valančienei) ir visai šios mokyklos administracijai už begalinį rūpestį, mokslą ir išleidimą į tolimesnį gyvenimą; ilgamečiui draugui Vytautui Valiaugai laiku nukreipusiam jos projektuotojos darbą į administracinį; savo gyvenimo palydovui vyrui-draugui-tėvui-seneliui Kajetonui už kant­rybę, rūpestingumą, ištvermę; savo vaikams - kad jie išaugo darbštūs, yra tikri Lietuvos patriotai; BĮ UAB „Sanidėjų centras" direktoriui Arūnui Viliui už suteiktą ilgametį darbą „Sanidėjų centras" įmonėje; leidyklai „Trys žvaigždutės", kuri išpildė jos svajonę ir išleido šią knygą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-06-15 07:16
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media