2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Edvardo Dombrovicko apsakymų ir novelių rinktinė „Tik jos liko...“.

2013-12-03
 
Žurnalistas, redaktorius Edvardas Dombrovickas

Žurnalistas, redaktorius Edvardas Dombrovickas

 

Marius Glinskas

 

Jonavos leidykla „Orglita" skaitytojams pateikė literatūrinio paveldo staigmeną - pasiūlė kraštiečio Edvardo Dombrovicko apsakymų, novelių rinktinę „Tik jos liko...". Tai prieš penkerius metus į Anapilį išėjusio Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės nario, buvusio Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis" redaktoriaus jaunystės laikų kūryba, kada, anot autoriaus, teko rinktis - tapti geru žurnalistu ar prastoku rašytoju.

1959 m. baigęs Jonavos rajono Žeimių vidurinę mokyklą, Edvardas studijavo to meto Kauno politechnikos institute architektūrą, tarnavo tarybinėje armijoje, kramsnojo kurį laiką kaimo mokytojo duoną. Pasirodžius rajono laikraštyje „Jonavos balsas" pirmiesiems jo literatūriniams bandymams, susižavėjo žurnalistika, kuriai ištikimai tarnavo beveik 40 metų. Plušo Šilalės „Artojo", Kėdainių „Tarybinio kelio" (vėliau „Kėdainių garso"), Marijampolės „Naujojo kelio" (vėliau „Suvalkiečio") redakcijose. Derindamas atsakingas pareigas su širdyje rusenančia publicisto ugnele, savo kūrybą (noveles, humoreskas, feljetonus) spausdino „Jaunimo gretose", „Literatūroje ir mene", „Švyturyje", „Nemune", „Šluotoje".

Įdomu, kad mokslai Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje E.Dombrovicko nepavertė to meto ideologiniu sraigteliu, priešingai, jis gilinosi į filosofijos istoriją, susidomėjo parapsichologijos slėpiniais, ezoterika. Namuose ant jo stalo visada gulėdavo anuomet rusų kalba leidžiami populiarūs moksliniai žurnalai, Šv. Rašto vertimai, žurnalistiniai interviu su jo paties kalbintais įtikėjusiais, antgamtinių reiškinių poveikį patyrusiais asmenimis.

Viena po kitos gimė ir autorinės knygos: „Vaiduoklai" (1992 m.), „Mirties paslaptys" (1993 m.), „Išsipildžiusios pranašystės" (1994 m.), „Aiškiaregiai padeda Temidei" (2000 m), kitos.

Mistiką vis dar praskaidrindavo satyra, autoironija. 1991 m. tapo Lietuvos humoristų rinktinės „Trinktinė" bendraautoriumi, 2003 m. savo pajuokavimus sudėjo į knygą „Medinis arklys". Tapęs jau nedirbančiu pensininku, dar neatsisakė ezoterikos vilionių - planavo parašyti knygelę apie egzorcizmus, turėjo „šiek tiek vilties" išleisti jaunystėje rašytų novelių, apsakymų rinkinuką.

Deja, ne itin kruopščiai gydoma liga ir staigi mirtis (2008 11 10) nutraukė gerus ketinimus. Rodos, beliko slogi, apmaudi tyla. Vis dėlto praėjus kuriam laikui, pasinaudojant giminystės teise, jo namų archyve pavyko „atkapstyti" daugiausia 1965 - 1972 m. rašytos prozos juodraščius (dalis novelių jau buvo spausdinta įvairiuose leidiniuose), sudurti jo keliskart tobulintų pastraipų galus, nupūsti dulkes nuo pageltusių, kadaise rašomąja mašinėle „atkaltų" puslapių ir savo lėšomis parengti kuklią knygelę „Tik jos liko...".

Joje - dvylika kūrinėlių, dar - netrukus prieš Išėjimą rašyta autobiografija, skirta Marijampolės Petro Kriaučiūno viešajai bibliotekai. Gaila, nedidelis tiražas netenkins mūsų prozos paveldu besidominčių skaitytojų, Edvardo buvusių bičiulių, bendradarbių. Tikiuosi, jo užteks kraštiečio atminimą saugančioms bibliotekoms, artimiesiems.

Dėkui visiems, kurie prisimins, susidomės.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-12-03 17:54
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media