Žmonės visuomet atsimena tuos, kurie daug padarė gero Lietuvai. Vieni jų - broliai Petras, Antanas ir Jonas Vileišiai, kilę iš gražios lietuviškos ūkininkų šeimos, siekė mokslo, žinių turėdami vieną tikslą: dirbti Lietuvai, atgaivinti sostapilyje lietuvybę, atkurti laisvą žodį, atgauti spaudą, lietuviškus pamokslus ir giedojimus bažnyčiose, atstatyti valstybingumą, nepriklausomą demokratinę Lietuvą.

Vyriausias brolis Petras Vileišis buvo kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius, verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geleźies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Vilniuje, Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Jis įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį "Lietuvos žinios".

Kitas brolis - Antanas Vileišis buvo gydytojas humanistas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. Jis buvo dienraščio "Lietuvos žinios" steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras.

Jauniausias brolis Jonas Vileišis pasirinko teisininko profesiją. Jis buvo dienraščio "Lietuvos žinios" steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius, signataras, Kauno burmistras. Iš Pasvalio rajono kilęs istorikas profesorius Jonas Aničas šešiose knygose įvykdė savo sumanymą - įprasmino iškiliausius Vileišių giminės atstovus mokslinėmis apybraižomis, turime Vileišiadą.

Sulaukęs kolegos istoriko J. Aničo pasiūlymo parašyti atsiliepimą apie Vileišiadą profesorius, socialinių mokslų habilituotas daktaras Juozas Vytautas Uzdila nedelsdamas ėmėsi darbo ir šiemet "Gairių" leidykla išleido jo knygą "Istoriko Jono Aničo Vileišiada".

Pasak profesoriaus J. Uzdilos, visiškai pagrįstai istorikas J. Aničas vadinamas Vileišių gyvenimo ir veiklos metraštininku. J. Uzdilą stebina J. Aničo darbštumas sukaupiant archyvinius dokumentus (jie išstudijuoti Lietuvos, JAV, Rusijos ir kitų valstybių esančiose saugyklose), viską, kas surinkta, pateikti nuosekliai, paisant chronologijos ir problemiškumo.

Pasak prof. J. Uzdilos, toks įvairių šaltinių prakalbinimas leidžia istorikui fundamentaliai nušviesti trijų kartų Vileišių biografijas, jų tautinės veiklos turinį ir atskirus epizodus, dalyvavimą kuriant Lietuvos ekonomiką, tarptautinius santykius ir kultūrą. Iki šiolei aktualios Petro Vileišio mintys apie verslo etiką (be aukštos dvasinės kultūros nebus nei gero verslininko, nei šviesaus ūkininko), draugijų veiklą, mokyklų steigimą ir jose vykdomą lavinimą.

Prof. J. Uzdila savo knygoje pastebi, kad reikšminga yra ir tai, kad J. Aničo surinktų dokumentų pagrindu nustatomos Vileišių gyvenimo ir veiklos reikšmingos datos, tokios, kaip brolių atvykimas į Vilnių, spaustuvės įsteigimas, pirmojo lietuviško dienraščio "Lietuvos žinios" leidimas, pirmosios lietuviškos dailės parodos organizavimas, lietuviškų chorų koncertai, teatrų vaidinimai.

Tiksliai, remiantis dokumentais, nustatomos trijų Vileišių - Petro, Jono, Vytauto-paskirtų nepriklausomoje Lietuvos valstybėje ministrais, trukmės datos ir išsamiai išanalizuoti jų darbai Tėvynei.

Istorikas prof. J. Aničas vieną po kitos šalindamas Vileišių biografijose "baltas dėmes" sukaupia ir į monografijas įdeda daug ypač vertingų dokumentų ir ikonografinės medžiagos (vien Petro Vileišio monografijoje apie 200 tokių pozicijų). Daug dokumentų faksimilių paskelbta pirmą kartą.

J. Aničas aktyviai dalyvauja minima tematika periodinėje spaudoje, joje istorikas paskelbė per 100 straipsnių.

Beje, Lietuvos Valstybės atkūrimo proga Vilniuje, Tado Kosčiuskos gstvės skvere atidarytas paminklas didiesiems tautiškumo skelbėjams ir skatintojams - broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams.

Rubrika Naujos knygos, leidiniai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.