2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: LŽS Senjorų klube – jubiliejų lietus ir pasiruošimas naujos klubo vadovybės rinkimams

2015-01-19
 
Jubiliatą Vytautą Barauską sveikina Dainius Radzevičius ir Stanislovas Pleskus. Jono Paulausko nuotrauka

Jubiliatą Vytautą Barauską sveikina Dainius Radzevičius ir Stanislovas Pleskus. Jono Paulausko nuotrauka

 

Vytautas Žeimantas

 

Šį sausį įvykęs tradicinis LŽS Senjorų klubo susirinkimas pagrindinai buvo skirtas kolegų sukaktims pažymėti. Garbingus savo jubiliejus šventė kolegos Dalia Karvelytė, Vytautas Barauskas, Alfonsas Kairys ir Jonas Endrijaitis. Juos nuoširdžiai sveikino LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus, kolegos, draugai ir giminės.

Kolegoms Daliai Karvelytei, Alfonsui Kairiui ir Jonui Endrijaičiui  LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius įteikė LŽS Sveikinimo raštus, o kolegai Vytautui Barauskui, švenčiančiam savo 80-metį, įteikė medalį "Už nuopelnus žurnalistikai". Smagu buvo žiūrėti į kolegą Vytautą. Jis stovėjo aukštas, lieknas, tiesus, su žavia šypsena, atviras sau ir kolegoms. Mes nuoširdžiai plojome, tikėdamiesi, kaip tokiais atvejais priimta, apdovanotojo padėkos žodžių, jo kūrybos posmų. Taip ir buvo, tik kolega Vytautas pradėjo nuo naujausių savo eilių, kurios buvo parašytos ką tik, atlaikius... vieną po kitos tris sunkias operacijas. Ir po kiekvienos operacijos - naujas eilėraštis iš onkologinės palatos. Atrodytų tokiuose eilėse turėtų vyrauti tamsios spalvos, gal skausmas, bet nebūtų Vytautas Vytautu - jis skaitė, ir viltis bei šviesa sklido nuo jo lūpų.

Aš dar spėjau sumesti - juk jam jau greitai (sausio 28 d.) sukaks aštuoniasdešimt. Stebėtinos valios stiprybės žmogus.

Kolega Vytautas nuo seno savyje brandina dvi mūzas: žurnalistikos ir poezijos. "Prieš 62 metus sielą ir kūną atidaviau žurnalistikai. Viskas prasidėjo kai Kėdainių rajono laikraščio paskelbtame literatūriniame konkurse laimėjau trečią premiją už pasakėčią „Lapė ir jos dėdė". Šis nelabai tikėtas įvykis ko gero ir „pasiglemžė" mano likimą - laiškus mamai (vėliau ir ne tik mamai). ėmiau rašyti eiliuotus. Kažkas iš garsiųjų pasauly pedagogų teigė: „išugdyk poelgį, išugdysi įprotį, išugdęs įprotį, nulemsi likimą", - prisimena Vytautas. - Taip ir atsidūriau pradžioj eilinių, vėliau - vyresniųjų, o galiausiai ir vyriausiųjų redaktorių ( Radijo ir televizijoje, „Genio", „Jaunimo gretų" žurnaluose, Lietuvos kino studijoje) kėdėse, o dalį savo sukarpytų naktų su įvairiausiom spalvom ir įvairiais atodūsiais sudėjau į per dešimtį prozos bei poezijos knygų. Ir dar - (tiesa ne be kompozitorių pagalbos ar kaltės) „į gyvenimą paleidau" daugiau kaip 600 dainų".

Kolegą Vytautą kaip žurnalistą pažinojau dar nuo tų laikų, kai jis redagavo tuomet labai populiarius žurnalus „Genį" ir „Jaunimo gretas". Kaip poetą - nuo jo pirmųjų eilėraščių vaikams rinkinių „Mažųjų lopšinė" (1967), „Saulutės žirgeliai" (1972). Kaip dainų autorių - klausantis radijo, televizijos, respublikinėse Dainų šventėse. Kaip žmogų, kolegą - bendroje Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos veikloje, Senjorų klube.

O ką sukaktuvininkas galvoja apie mūsų kūrybinį daržą?

"Žiūrėdamas iš buvusio laikmečio perspektyvų, žiūriu su pasigėrėjimu: leidinių gausybė, spaudos laisvė, laisvas žodis. O teko gi dirbti ir laikmečiu, kai cenzūra nenorėjo duoti leidimo platinti žurnalą vaikams „Genys" todėl, kad viršelyje vilkas nebuvo panašus į vilką, - džiaugiasi spaudos laive  Vytautas. -

Girti žurnalistus  galima už daug ką: už drąsą, už tematinę įvairovę ir t.t. Bet greta viso to, man atrodo, žiniasklaidoje pernelyg daug ir dažnai vaikomasi sensacijų. Ir, deja, nešančių negatyvią nuotaiką vartotojui. Tokiu būdu per ilgą laiką susidaro negatyvus fonas apie mūsų valstybę ir visą bendruomenę. Žmonės tampa lyg už anapus širmos, ne visada matantys tikrovę, todėl vis dažniau pastebimas žmonių irzlumas, nepasitenkinimas, nusivylimas".

Kitas kolega - Alfonsas Kairys - gerokai jaunesnis, tačiau jau spėjo tapti žinomu visuomenės veikėju. Jis daug jėgų ir energijos atidavė Lietuvos tautinėms mažumoms, Rytų Lietuvai, lietuvių išeivijai. Dabar jis ,,Lietuvos aido" korespondentas,  LŽS Senjorų klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas.

 "Rūpinausi Rytų kraštu, ypač Karaliaučiaus krašto, lietuvių bendruomenėmis, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų, lietuviškųjų klasių steigimu, tautinės darnos išsaugojimu Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Ignalinos rajonuose, Visagino apylinkėse. Visur darbas buvo įdomus, nes teko bendrauti su šimtais, o gal ir tūkstančiais žmonių: gyventi  jų bėdomis, džiaugtis  mažais ir dideliais jų  laimėjimais", - prisimena kolega Alfonsas. - dabar visos naujos mano mintys randa vietos „Lietuvos aide", „Švietimo naujienose", „Vorutoje", LŽS internetinėje svetainėje".

Po jubiliejinių šnekų buvo pereita ir prie rimtų dalykų. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius informavo apie sąjungos veiklą po XVI suvažiavimo.

Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus informavo, kad sekantis klubo narių susirinkimas įvyks vasario 11 dieną. Jis bus ataskaitinis rinkiminis. Rinksime naują klubo tarybą, pirmininką.  

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-01-22 09:11
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Juozas

2015-01-23 09:21

Sveikinu sukaktuvininkus.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media