Fotografija

Liepos 15 d. (penktadienį) Vilniaus fotografijos (Stiklių g. 4) bei Prospekto (Gedimino pr. 43) galerijose atsidaro Šiaulių Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija", kurioje XX a. 5-9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuoja beveik aštuoniasdešimties mūsų šalies autorių kūriniai.

Daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius Šiaulių fotografijos muziejaus pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti tuometinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje šiandien saugoma  daugiau kaip 8000 eksponatų. Tai viena iš didžiausių muziejuose saugomų tuometinių Lietuvos fotografijos kolekcijų, kuri taip nuodugniai Vilniuje pristatoma pirmą kartą.

Daugiausia kolekcijos kūrinių sukaupta jų sukūrimo laikmečiu, aktyviai ir kryptingai formuojant muziejinį rinkinį, reaguojant į fotografinio gyvenimo, autorių kūrybos aktualijas, siekiant ir turint pakankamai finansinių galimybių įsigyti tai, kas anuomet laikyta vertingu ir reikšmingu. Daug autorių savo kūrinius muziejui dovanojo be jokio atlygio - taip visuotinės cenzūros metais į fondus pateko ne tik oficialiai „aprobuotos" fotografijos (parodų filtras), bet ir darbai, nepakliuvę į sovietinės ideologijos sargų gniaužtus.

Parodoje, kuri eksponuojama dviejose Vilniaus fotografijos galerijose, pristatyti bemaž visų muziejaus kolekcijos autorių rinktiniai kūriniai - beveik aštuonios dešimtys fotografijų, sukurtų sovietų okupacijos sąlygomis ir pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės metais, pakankamai išsamiai atskleidžia to laikotarpio Lietuvos fotografijos ypatybes bei patį istorinį laikotarpį ir sąlygas, kuriomis turėjo kurti Lietuvos fotografai. Eksponuojami ir iškiliausi vadinamosios lietuvių fotografijos mokyklos atstovų humanistiniai kūriniai, ir groteskiškos fotografijos, šlovinančios veidmainišką sovietinę ideologiją. Šalia žinomų, jau ikoniniais tapusių profesionalų kūrinių, pateikiamos ir šiandien nepagrįstai primirštų autorių fotografijos bei foto mėgėjų, entuziastų, sekusių Lietuvos fotografijos autoritetus ir sukūrusių įstabių darbų.

Parodos visumoje labiausiai išsiskiria trys epochos linijos, lėmusios Lietuvos fotografijos kelią: stingdantis stalinizmo ideologijos kūrimo laikotarpis, „atšilimo" laikotarpis, peraugęs į „stagnaciją", ir „perestroika", davusi pradžią Atgimimui bei Lietuvos Nepriklausomybei. Kiekvienas iš šių laikotarpių savaip paveikė fotografinę raišką. Stalinizmo represijų metais meniškumas buvo apskritai eliminuotas iš fotografinio lauko - dominavo tik ideologinė žurnalistinė fotografija ir herojiški liaudies idealų portretai. „Atšilimo" laikotarpiu susiformavo garsioji lietuvių fotografijos mokykla, žavėjusi ir Maskvos meno kritikus. Ideologiniuose cenzūros gniaužtuose lietuviai atrado humanistinį žmogaus būties perteikimą, psichologinį portretą bei stiprų ryšį su gamta, kuriuo išreiškė savo etninius ir religinius įsitikinimus. Šios temos akivaizdžiai neprieštaravo socialistinio realizmo idėjoms, bet cenzūra išliko kieta, kokia buvusi. Artėjant Atgimimui, susiformavo dar viena fotografų karta, kuri pasipriešino ankstesnės lietuvių fotografijos mokyklos vaizdo realistiškumui. Maskvos kritiko Levo Aninskio praminta „maištininkais", naujoji fotografų karta, suteikė reikšmę fotografijos kūrimo procesui, ne galutiniam rezultatui ir priartino lietuvišką fotografiją prie pasaulinių tendencijų, praplėsdami nusistovėjusias fotgrafijos meno suvokimo ribas.

Parodos veikimo laikas: „Prospekto" ir Vilniaus fotografijos galerijoje liepos 15 - rugpjūčio 20 d.

Galerijų darbo laikas:

II - V 12.00 - 18.00

VI  12.00 - 16.00

Pagarbiai,

Lietuvos fotomenininkų sąjunga

+370 5 2611665,

+370 654 45020

Llietuvos.fotografija@gmail.com, www.photography.lt