Fotografija

Gegužės 29 d., antradienį, 9.30 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotografijų paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Medardo Čoboto 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Parodoje eksponuojamos fotografijos pristato M. Čoboto - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, mediko, biomedicinos mokslų daktaro, parlamentaro, Vilniaus miesto tarybos nario, Trečiojo amžiaus universiteto įkūrėjo ir rektoriaus, Lietuvos gerontologų ir geriatrų draugijos prezidento veiklą.

Ekspozicijoje - fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, Medardo Čoboto šeimos archyvo. Fotografijų autoriai: Vladimiras Gulevičius, Gediminas Ilgūnas, Jonas Juknevičius, Stasys Laukys, Gintaras Mačiulis, Hubertas Paluševičius, Andrius Petrulevičius, Algirdas Sabaliauskas, Gediminas Svitojus ir kiti.

1990 m. rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą M. Čobotas buvo išrinktas Vilniaus miesto Geležinkelio rinkimų apygardoje Nr. 19, kur nurungė Mykolą Burokevičių. Pasak Medardo Čoboto, „kovo 11 d. sąmoningai balsavau už Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos Nepriklausomybės 1990 m. kovo 11 diena - ypatinga diena, galbūt svarbiausia diena mano gyvenime. Išsipildė mano ir mano šeimos troškimas gyventi laisvoje demokratinėje Valstybėje". 1990 m. kovo 17 d. Medardas Čobotas buvo patvirtintas Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariu. Nuo 1990 m. liepos 6 d. taip pat dirbo Valstybinėje komisijoje Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti. 1992 m. vasario 28 d. išrinktas į Valstybinę regioninių problemų komisiją.

Čobotas buvo išrinktas į 1992-1996 m. kadencijos Seimą, kuriame dirbo Sveikatos ir socialinių reikalų komisijoje, priklausė Krikščionių demokratų frakcijai. 1996 m. ir 2000 m. Medardas Čobotas kandidatavo Seimo rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo.

Nuo 1996 m. grįžo dirbti į Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą. Po metų vėl grįžo į politiką, 1997 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir miesto valdybą, vadovavo Sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos komitetui.

Signataras M. Čobotas ir vėliau aktyviai dalyvavo įvairiose vyriausybinėse, nevyriausybinėse, visuomeninėse komisijose, neapleido ir mokslo reikalų. Išskirtinę vietą jo profesinėje veikloje užėmė darbas gerontologijos srityje, jis buvo Lietuvos gerontologų ir geriatrų draugijos prezidentas, vadovavo 2000-2004 m. rengiamai Valstybinei Lietuvos gerontologinės sistemos plėtros programai. Nuo 1995 m. birželio 15 d. iki mirties vadovavo įsteigtam visuomeniniam Trečiojo amžiaus universitetui - ėjo rektoriaus pareigas. Po signataro mirties universitetui suteiktas Vilniaus Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto vardas.

2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. M. Čobotas mirė 2009 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda Laisvės gynėjų galerijoje bus eksponuojama iki birželio 11 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

Kontaktinis asmuo

Informacijos ir komunikacijos departamento 

Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Žydrūnas Mačiukas 

Tel. (8 5) 239 6318, el. p. zydrunas.maciukas@lrs.lt