2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Fotografija

*print*

Archyvas :: Antakalnio galerija: Kiek kitokia Viliaus Jorudo portretų galerija

2021-10-07
 
 Viliaus Jorudo nuotrauka

Viliaus Jorudo nuotrauka

Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė,
Dailėtyrininkė

Spalio 8 d., penktadienį 19:00 val. Antakalnio galerija (Antakalnio g. 86, Vilnius) kviečia į Viliaus Jorudo fotografijos parodos TATTOO 50+ atidarymą.
Paroda veiks iki spalio 31 dienos.
Tatuiruotės fenomenu domimasi jau seniai, bet tyrinėjimų objektu jis pasirenkamas tokių sričių, kaip antropologija, kultūrologija, masinė, populiarioji kultūra tyrėjų bei specialistų moksliniuose, mokslo populiarinimo darbuose bei leidiniuose. Reiškinys panašiais rakursais stigmatizuojamas, kaip ir graffiti artefaktai, bet graffiti, beje, yra jau kiek arčiau priartėjęs prie legitimizuotų menų apybraižos ribų.
Kaip jau minėta, tattoo fenomenui nemažai dėmesio skiriama būtent antropologų veikaluose, ypač kai kalbama apie Okeanijos, Tailando tatuiravimo tradicijas, religines įvairių kontinentų autochtonų apeigas, iniciacijas, kriminalinių paribių narių kūno ženklinimo tradicijas. Antropologai, archeologai aprašo įvairuojančius šios srities artefaktus, tyrinėdami itin senus arba santykinai senus kultūrinius antropologinius fenomenus.
Laikai keičiasi, keičiasi ir žmonių požiūris į tatuiruotes, nieko nebestebina ir tattoo fenomeno, įvairuojančių šios srities stilistinių elementų panaudojimas, raiška meninėje, o ne subkultūrinėje, marginalizuotoje srityje.
Aš nebe pirmą kartą susiduriu su panašaus pobūdžio problematika ir tema. Pasaulinėje praktikoje esti nemažai meno kūrinių, kurie remiasi "tattoo" estetika arba jų kūrimo proceso dokumentavimu. Ši sritis jau nebėra taip stigmatizuota, kaip tai galėjo būti prieš trisdešimt ar daugiau metų. John'o Irvingo romano "Kol tave rasiu" fabula taip pat grįsta tatuažo tematikos nagrinėjimu ir "apsėdimo" besidarant tatuiruotes vieną po kitos ir be perstojo.
Tikrai dabar jau nieko nešokiruoja tam tikros visuomenės dalies siekis tokiu būdu pozicionuoti savo asmenį, įvairuojančios estetikos, meninio lygio piešiniais ant kūno. Tattoo ornamentika atsiranda dabar ir ant tekstilės gaminių, kitų aksesuarų dekore. Gal prieš penkiolika metų grafikas ir tapytojas Marius Danys tuometinėje "Lietuvos Aido" galerijoje eksponavo didelio formato ofortus, kuriuose naudojo tatuiruotes primenantį ar net imituojantį ženkliškumą. 2021 metais baigusi MA studijas, VDA J.Zarembaitė taip pat pasirinko tatuiruočių tematiką ir techniką savo baigiamajam darbui.
Pirmoji Viliaus Jorudo fotografijų, portretų paroda taip pat savaip nagrinėja tatuiruočių temą. Jaunas menininkas, dirbantis medijų srityje, kuria projektą, portretų ciklą, kuris kaip tyrimas ar net menininis tyrimas pritaptų tiek sociologijos, tiek kultūrologijos dėmesio lauke.
Vidutinio ir brandaus amžiaus vyrai bei moterys gana statiškai pozuoja tame pačiame interjere, tame pačiame krėsle, tad dėmesys tikrai sutelkiamas į portretuojamą asmenį, pastatyminės detalės neblaško, žvilgsnis fokusuojamas į pačią pozuojančią asmenybę, kurios kūną dengia tatuiruotės. Jos nedidelės arba užimančios didelius odos plotus, bet kažkodėl visai nekonkuruoja su išraiškingais žmonių veidais, jų figūromis, gestais ir mimika.
Vilius mums pateikia ir šių portretų alternatyvas, "dublį", kuriame nebėra kūno piešinių.
Kiekviename "meniniame tyrime", jam pasibaigus, įvykus, reikia padaryti išvadas, ką pavyko sužinoti, konstatuoti, kaip pakito tie portretai be kūną dengiančių ženklų? Ar pakito mūsų santykis su stebimu objektu, ar jie tapo mažiau intriguojantys, impozantiški, ar liko tokie patys, žmonės su savitu charakteriu, požiūriu į Pasaulį?
Kaip jums atrodo? Man atrodo, kad nepakito beveik niekas, matome tuos pačius labai vyriškus vyrus, drąsias, gal kiek ekstravagantiškas moteris. Nelikus kūną dengiančių piešinių jie liko tiek pat įdomūs, saviti, skirtingi, nes ne tattoo atspindi žmogaus dvasią, sielą, o akys, veido išraiška, pats žmogus. Be kūnus dengiančių ženklų jie tik šiek tiek mažiau demonstruoja savo estetines pažiūras, simpatijas alternatyviajai estetikai, jie tik kiek mažiau ekstravagantiški ir puošnūs...
Viliaus Jorudo pasirinkta studijinės fotografijos stilistika kiek schematiška, bet tikrai labia tinkama, kai norima sukoncentruoti žvilgsnį į patį žmogų, jo nešamą žinią, kai nesistengiama daug papasakoti, kai užtenka tik vieno žvilgsnio ir supranti, ką tuo norėjo pasakyti jaunasis menininkas.
Daugiau informacijos:
Džina Jasiūnienė
Elektroninis paštas dzina.jasiune@gmail.com
Tel. Nr. +37067552719
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-10-07 10:13
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Dalia Sceponavičiūtė

2021-10-07 11:09

Puiku.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Livija Sakalauskienė

2021-10-07 11:08

Sveikinu

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media