2018 m. birželio 19 d., Antradienis

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Patarimai žurnalistams: Kaip NERAŠYTI apie smurtą prieš moteris?

2018-06-10
 
• Smurto artimoje aplinkoje niekuomet nevadinkite tarpusavio santykių, šeimos problema, barniu ar buitiniu konfliktu. Sisteminio smurto atvejį pateikdami kaip spontanišką konfliktą, klaidinate visuomenę, nes, taip įvardindami, siunčiate žinutę, kad abu asmenys (ir smurtautojas, ir nukentėjusioji) vienodai atsakingi dėl to, kas nutiko. Tačiau smurtas artimoje aplinkoje yra galios disbalanso pasekmė. Juo piktnaudžiauja agresorius, todėl smurtautojui turi tekti visa atsakomybė dėl prievartos.
• Seksualinio smurto atveju neaptarinėkite nukentėjusiosios išvaizdos (pvz., „auka vilkėjo trumpą suknelę"), jos lytinio gyvenimo detalių, nevertinkite jos elgesio (pvz., „liudininkai matė, kaip ji meiliai šoko su kaltinamuoju"). Toks situacijos aprašymas atsakomybę dėl to, kas nutiko, perkelia nukentėjusiajai ir tampa jos, o ne smurtautojo kaltinimu.
• Nesvarstykite apie tai, kodėl prievartą patyrusi moteris lieka su smurtautoju arba po kažkurio laiko grįžta pas jį. Tokio pobūdžio pasvarstymai atitraukia skaitytojų dėmesį nuo smurtautojo elgesio ir perkelia atsakomybės naštą nukentėjusiajai. Jos poelgių vertinimas kuria prielaidas pateisinti smurtautojo veiksmus.
Raginant nukentėjusį asmenį palikti smurtautoją daroma prielaida, kad už smurto nutraukimą atsakinga pati moteris (nors ji negali kontroliuoti agresoriaus veiksmų), o smurtautojas išvengia atsakomybės.
• Nedarykite prielaidų, kad smurto priežastis buvo piktnaudžiavimas alkoholiu arba narkotikais. Nedarykite prielaidų, kad prievartą išprovokavo psichotropinės medžiagos.
Smurtas yra sąmoningai agresoriaus pasirinktas veiksmas, jo sprendimas ir įsitikinimas, kad turi teisę taip elgtis. Neskleiskite mito, kad apsvaigimas turi tiesioginių sąsajų su smurtu. Artimoje aplinkoje smurtauja ir alkoholio nevartojantys asmenys. Antra vertus, ne visi alkoholizmo problemų turintys žmonės skriaudžia savo artimuosius.
• Dauguma smurtaujančių asmenų yra gerbiami, atsakingas pareigas užimantys visuomenės nariai. Jie yra vertinami kaip draugai ir kolegos, mylimi sūnūs, broliai ir viešumoje žinomi kaip žavesio nestokojančios asmenybės.
Nevaizduokite jų kaip monstrų, nes taip klaidinate, iškreipdami faktą, kad smurtauja įvairūs, skirtingų socialinių sluoksnių vyrai, šį veiksmą pasirinkdami sąmoningai.
• Nevaizduokite smurtautojo kaip „iškrypėlio", „ligonio", „nenormalaus". Tokių sąvokų vartojimas nepagrįstai stigmatizuoja negalią turinčius žmones ir menkina kasdienio seksizmo faktą, kuris remiasi vyriškojo pranašumo ir galios prieš moteris demonstravimu. Prievartą vartoja vyrai, kurie mano turį tam teisę.
• Smurtas yra sąmoningas veiksmas, todėl nevaizduokite smurtautojo kaip vyro, kuriam kažkas netikėtai nutiko. Agresorius sąmoningai pasirenka, prieš ką, kada ir kaip smurtauti, kad išvengtų atsakomybės.
• Smurto artimoje aplinkoje niekuomet nevadinkite tarpusavio santykių, šeimos problema, barniu ar buitiniu konfliktu. Sisteminio smurto atvejį pateikdami kaip spontanišką konfliktą, klaidinate visuomenę, nes, taip įvardindami, siunčiate žinutę, kad abu asmenys (ir smurtautojas, ir nukentėjusioji) vienodai atsakingi dėl to, kas nutiko. Tačiau smurtas artimoje aplinkoje yra galios disbalanso pasekmė. Juo piktnaudžiauja agresorius, todėl smurtautojui turi tekti visa atsakomybė dėl prievartos.
• Seksualinio smurto atveju neaptarinėkite nukentėjusiosios išvaizdos (pvz., „auka vilkėjo trumpą suknelę"), jos lytinio gyvenimo detalių, nevertinkite jos elgesio (pvz., „liudininkai matė, kaip ji meiliai šoko su kaltinamuoju"). Toks situacijos aprašymas atsakomybę dėl to, kas nutiko, perkelia nukentėjusiajai ir tampa jos, o ne smurtautojo kaltinimu.
• Nesvarstykite apie tai, kodėl prievartą patyrusi moteris lieka su smurtautoju arba po kažkurio laiko grįžta pas jį. Tokio pobūdžio pasvarstymai atitraukia skaitytojų dėmesį nuo smurtojo elgesio ir perkelia atsakomybės naštą nukentėjusiajai. Jos poelgių vertinimas kuria prielaidas pateisinti smurtautojo veiksmus.
Raginant nukentėjusį asmenį palikti smurtautoją daroma prielaida, kad už smurto nutraukimą atsakinga pati moteris (nors ji negali kontroliuoti agresoriaus veiksmų), o smurtautojas išvengia atsakomybės.
• Nedarykite prielaidų, kad smurto priežastis buvo piktnaudžiavimas alkoholiu arba narkotikais.
Nedarykite prielaidų, kad prievartą išprovokavo psichotropinės medžiagos. Smurtas yra sąmoningai agresoriaus pasirinktas veiksmas, jo sprendimas ir įsitikinimas, kad turi teisę taip elgtis. Neskleiskite mito, kad apsvaigimas turi tiesioginių sąsajų su smurtu. Artimoje aplinkoje smurtauja ir alkoholio nevartojantys asmenys. Antra vertus, ne visi alkoholizmo problemų turintys žmonės skriaudžia savo artimuosius.
• Dauguma smurtaujančių asmenų yra gerbiami, atsakingas pareigas užimantys visuomenės nariai. Jie yra vertinami kaip draugai ir kolegos, mylimi sūnūs, broliai ir viešumoje žinomi kaip žavesio nestokojančios asmenybės.
Nevaizduokite jų kaip monstrų, nes taip klaidinate, iškreipdami faktą, kad smurtauja įvairūs, skirtingų socialinių sluoksnių vyrai, šį veiksmą pasirinkdami sąmoningai.
• Nevaizduokite smurtautojo kaip „iškrypėlio", „ligonio", „nenormalaus". Tokių sąvokų vartojimas nepagrįstai stigmatizuoja negalią turinčius žmones ir menkina kasdienio seksizmo faktą, kuris remiasi vyriškojo pranašumo ir galios prieš moteris demonstravimu. Prievartą vartoja vyrai, kurie mano turį tam teisę.
• Smurtas yra sąmoningas veiksmas, todėl nevaizduokite smurtautojo kaip vyro, kuriam kažkas netikėtai nutiko. Agresorius sąmoningai pasirenka, prieš ką, kada ir kaip smurtauti, kad išvengtų atsakomybės.

 

.APIE PROJEKTĄ
Projekto „Stop smurtui prieš moteris - nuo sąmoningumo didinimo iki nulinio aukų kaltinimo" tikslai - didinti visuomenės suvokimą ir žinias apie vyrų smurtą prieš moteris bei smurto formas, skatinti nulinę toleranciją vyrų smurtui ir smurto aukų kaltinimui (angl. victim-blaming).
Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras, socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti" ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Jo turinys atspindi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos požiūrį ir nebūtinai sutampa su Europos Komisijos nuomone.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-06-10 10:40
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media