2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Archyvas :: Lolita Kalėda: „Negi nėra altruistinių idėjų ir nebailių lyderių?“

2014-03-24
 
Žurnalistė Lolita Kalėda

Žurnalistė Lolita Kalėda

 

Autorė - Jūratė Ablačinskaitė,

 www.zurnalistika-kitaip.lt

Pirmojoje interviu dalyje Australijos ir Lietuvos žiniasklaidos padėtį apžvelgti siekusi žurnalistė Lolita Kalėda šioje dalyje pateikia idėjų jauniesiems žurnalistams, skatina žiniasklaidą prisidėti prie šalies ekonominės gerovės siekimo ir tikina, kad laukimas veikiant kada nors subrandins visuomenę ir žiniasklaidą.

Kokiais esminiais patarimais pasidalintumėte su jaunaisiais žurnalistais, kurie dar tik ieško savo vietos žiniasklaidoje?

Jauniesiems žurnalistams patarčiau būti be galo smalsiems ir dirbti dienomis, naktimis. Jokių atostogų - visuomet darbas turėtų būti pirmoje vietoje. Pirmiausia reikia tik kaupti įvairiausią informaciją ir per daug jos neanalizuoti. Ta vidinė analizė ateis bėgant laikui ir įgaunant patirties. Nepasenkime anksčiau laiko ir nebūkime bambekliai, kad visur viskas negerai.

Pirmiausia patarčiau pasirinkti vieną siaurą specializacijos sritį, pvz., nekilnojamąjį turtą, ir nesigriebti rašyti / informuoti / analizuoti apie platesnius ekonominius dalykus, o ją gerai išstudijuoti savarankiškai. Kiekvienas turi ir žino savo polinkį ir į tai turėtų atsižvelgti renkantis specializaciją. Labai svarbus dalykas yra žurnalistinė etika. Nesilaikant tų taisyklių, neišvengiamai kai kurie „darbeliai" žurnalistui atsirūgs. Žurnalistika pati puikiausia profesija ir asmenybės augimui duoda begalines erdves bei suteikia neįkainojamą ginklą. Tik nuo tavo kaip žurnalisto atsakomybės priklauso kaip juo naudosiesi: žmonijos pažangai ar destrukcijai.

Diskutuojama, ar žurnalistui yra būtinas žurnalistinis išsilavinimas: vieni tikina, kad geras žurnalistas - daugiau pašaukimas nei įgytos žinios, kiti - kad joks pašaukimas nepakeis konkrečių gebėjimų, įgyjamų žurnalistikos studijų metais. Kaip jūs vertinate būtinybę žurnalistui turėti žurnalistinį išsilavinimą?

Tai gal ir daktarai gali būti iš pašaukimo - o kaip su anatomija ar farmakologija? Mokslas dar nė vieno žmogaus nesugadino. Mano penkerių metų žurnalistikos studijos davė labai daug ir ne tik žinių, bet vidinės brandos. Tiek 2,5 metų teisės studijos, tiek karinės studijos ir visi kiti diplomatijos ir kiti kursai mane subrandino. Esu labai dėkinga visiems savo mokytojams tiek gyvenime, tiek universitetuose.

Kur skubėti su žurnalistiniais kūriniais iš pašaukimo? Galima daug prarasti nestudijuojant žurnalistikos, nes šios studijos padeda išbandyti save įvairiuose žanruose ir specialybėse.

Esu labai akademinio mąstymo ir, mano nuomone, savamoksliai vis tiek turi „išeiti" gyvenimo universitetus ir jiems tai trunka žymiai ilgiau ir sudėtingiau. Esu patyrusi šešerius metus tokių savarankiškų studijų: labai daug laiko gaišimo atsirenkant informaciją ir dėl jos kokybės bei šaltinių reikėdavo nuolatos turėti įjungtą kritinį mąstymą. Geriau studijuojant subręsti ne tik protiškai, bet ir anatomiškai nei blaškytis po gyvenimą vis nežinant, ko griebtis, šokiruoti save nežinant, ką tuo sukursi ateityje. Žiūrint į istoriją, patys geriausi kūriniai buvo sukurti / parašyti labai brandaus amžiaus žmonių. Visi atradimai irgi atrasti asmenų, kuriems buvo virš 50 m. Žinoma, universitetą galima baigti ir sulaukus 94 metų ar daugiau - viskas pasiekiama, tik reikia to panorėti.

Turėjau statistiką, kiek pasaulio naujovių ir garsių dalykų sukurta /-iama kokiame asmens amžiuje: iki 40 metų gal tik 2 procentai, o su amžiumi tas procentas kyla iki 94 metų.

Kilo mintis, tik nežinau, ar būsiu teisi, dėl žurnalų, TV ir radijo stočių didelio kiekio: per didelė pasiūla atstumia auditoriją. Juk negali kas savaitę pirkti naujo rankinuko, mat dizaineriai sukūrė vėl naują pasiūlymą. Tas pats ir su žiniasklaida.

Būtų racionalu išanalizuoti Lietuvos skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų auditoriją: jų amžius, išsilavinimas, vieta ir socialiniai poreikiai. Jeigu didelis procentas gyventojų yra pensinio amžiaus, sveikatos stiprinimo programos būtų labai pažangus žingsnis įskiepijant jas į visas žiniasklaidos sritis. Tai galėtų būti programos ne apie tai, kur įsigyti pigiai vaistų, bet, pirmiausia, kaip save pajausti ir pasirūpinti savo kūnu ir savo mintimis. Kiek esu pastebėjusi, Lietuvos spauda pateikia per daug erotinių ar jaunystę reklamuojančių spaudinių. Brandus žmogus net visuomenėje yra nurašomas.

Jaunimas turi savo privalumų, bet jiems dar daug metų mokytis iki tikro specialisto ir atsakingo darbuotojo brandos. Lietuvos pensininkų patirtį reikia išnaudoti ir nenurašyti, kad jie jau kaip senos šlepetės. Jie - visuomenės nariai ir turi naudingai leisti savo paskutinius trisdešimt ar daugiau metų. Jiems reikėtų ir atskiro spaudos vieneto, jeigu šalyje pensinio amžiaus asmenų daugiau nei 30 proc. Net atskiros laidos tai žmonių grupei reikėtų ir vedėjai ar laidos rengėjai turėtų būti brandaus amžiaus žurnalistai. Manau, kad ši niša nėra išnaudota ir Lietuvos žiniasklaida turėtų tai pripažinti bei išnaudoti ją ne tik savo ekonominei, bet ir aktyvios visuomenės naudai.

Pastebėjote, kad lietuviškoje žiniasklaidoje daug erotinių ir jaunystę reklamuojančių spaudinių. Patys žiniasklaidos atstovai tvirtina, kad tokios temos yra geriausiai skaitomos, tačiau nesu linkusi alkai tikėti tokiu populiarumo receptu. O kur kokybiškos žiniasklaidos priemonės įvaizdis? Šiandien jis kaip niekada atlieka reikšmingą vaidmenį, todėl su „S" rubrikomis, su jaunystei dedikuotais arba apie jaunystę kalbančiais informacijos srautais, manau, sukuriamas labai laikinas populiarumo efektas, tačiau tai niekaip nesuderinama nei su socialine atsakomybe, nei su verslo etika.

Seksualinė energija yra pati stipriausia ir pagal visus mokslinius įrodymus ji geriausiai veikia žmonių sąmonę. Kai tai prieinama vaikams, esu priversta paklausti, ar ši lazda neatsisuks kitu galu į visuomenę. Jau dabar per TV laidas rodoma, kaip Amerikos mokyklose 70 procentų mokinių jau (!) nuo 8 metų užsiiminėja oraliniu seksu - švietimas būtinas ir tuo turi susirūpinti bei atsakingas išvadas padaryti visi šalies gyventojai. Labai sunku lenkti medį, kai jo kamienas jau būna susiformavęs.

Marksas rašė, kad kapitalizmas neišvengiamai žlugs. Manoma, kad taip jau atsitiko, nes turi būti viskam limitai - net ir pačiam kapitalizmo augimui. Pornografijos verslas lenkia žiniasklaidą galingais skaičiais, bet, žvelgiant iš kito filosofinio ar religinio taško, žmogus ateina su jau pasirašytu gyvenimo planu ir jis turi išmokti savo pamokas tokias, kokias pasirašė, kokios jam reikalingos. Tad galbūt visi mus dabar stebinantys kraštutinumai reikalingi visos planetos visuomenės sąmonės augimui.

Esu už laisvą pasirinkimą, bet vis dėlto grįžčiau prie tvarkos ir cenzūros įvedimo. Nežinau kaip Lietuvoje su ja, bet pas mus, Australijoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ji gana stipriai veikia ir erotiniai leidiniai spaudos kioskuose yra nepastebimi - įvynioti į juodus aplankalus, parduodami tik asmenims nuo 18 metų. Pagrindinėje, kitaip vadintume rimtojoje, spaudoje ar TV nusirenginėjančių sekso objektų cenzūra nepraleidžia. Taigi, nori leisti žurnalą - privalu laikytis leidėjui numatytų taisyklių.

Negi Lietuvos verslo atstovams kartu su žurnalistais būtų sunku parengti šeštadienio laidas ir pamokyti lietuvius, kaip įkurti ir vystyti smulkųjį verslą? Dabar vien tik savamoksliai tai daro - todėl daug nesąžiningumo. Jeigu Lietuvos televizijos gali parengti pasaulyje populiarias laidas kaip talentų paieškos ar šokius su žvaigždėmis, kodėl gi nepakartoti verslininkų laidos varianto „The apprentice" (liet. pameistrys), kaip populiariai daro Donald Trump (JAV)? Australijoje kasmet vieną dieną per TV tiesioginėje transliacijoje dalyvauja beveik visa visuomenė ir atsakinėja į IQ klausimus - taip išsiaiškina intelektualiausius gyventojų sluoksnius pagal lytį, amžiaus skirtumus, pagal išsilavinimą ir t. t. Argi neįdomu sužinoti savo intelekto lygį?

Žiniasklaida turėtų žengti kartu su visuomene ar dar truputėlį priekyje jos. Būti suinteresuotu savo visuomenės pažangiu vystymusi - neįkainojama misija. Pelnas savaime ateis, jeigu idėja turės visuomenės pritarimą ir moralinį pagrindą.

Pakvieskime piliečius kokybiškai įsijungti į šalies ekonominį atstatymą, idėjiškai pastūmėkime visus į vieną kryptį ir šalis atbus. Negi nėra altruistinių idėjų ir nebailių lyderių? Kiekvienas kryptingai ir planingai išnaudodamas savo laiką gali pasiekti puikių rezultatų per trumpą laiką. Atidarius vartus smulkiajam verslui, viešai mokant žmones verslo meno, sumažėtų kriminalinių nusikaltimų, išgėrimų ir dvasinis pakilimas pasijustų per visą šalį. Dabartiniai sprendimai (mažinti pensijas ar kitas socialines garantijas, pakelti mokesčius) - ne progresyvus žingsnis, o kitų šalių kopijavimas. Nežiūrėkime į kitus tiek daug ir nesilyginkime, nekritikuokime vienas kito, o susikaupkime ties savo daržu ir patys jame esančias piktžoles išsiravėkime. O ką pasodinsime, po to ir pjausime.

Žiniasklaida turi visas priemones paremti lyderių idėjas ir pakelti visuomenę į aukštesnį sąmoningumo lygį. Imtis tos atsakomybės yra taurus dalykas. Duokite žmonėms viltį ir idėjų - šalis atsibus ir ekonomika atsigaus be jokių investicijų/-torių. Kiekvienas gali padaryti tiek daug, kad nėra ką daugiau ir kalbėti. Dirbkime ne 8, bet 12 valandų.

Gyvenime laikydamiesi 10 Dievo įsakymų, eismo taisyklių ir žinodami pagrindinius šalies įstatymus jokių bėdų nei sau, nei kitiems nepadarysime.

Kodėl Lietuvos prodiuseriai perka tokių laidų licencijas kaip talentų paieškos, šokiai su žvaigždėmis, tačiau neperima solidesnių projektų iš kitų šalių televizijų? Mano, kad bus nepelninga? Kokia statistika ir auditorijos analizė jiems leidžia taip manyti?

Nemanau, kad vien tik Lietuvos prodiuserių kaltė, kad jie perka linksminimo programų licencijas. Reikėtų jų pačių paklausti, kodėl. Gal lietuviai nežino, ko patys nori, ir slysta savo minčių ir darbų paviršiumi, nesustodami ir neįsigilindami į esmę. Dirbti ir uždirbti pinigų, kad nusipirktum dar vieną spintą, kad kaimynas tai įvertintų, ar dirbti ir pakeisti kažkieno gyvenimą - du skirtingi dalykai. Vėlgi, viskas atsiremia į dvasinius pamatus ir išsilavinimą. Kol kitos žmoniškos vertybės nenugalės, tol bus palankus požiūris linksminimo programoms, juokeliams ar net užgauliems pasišaipymams. Kur yra pritarimas, ten yra ir paklausa.

Negaliu absoliutinti, tačiau pasigirsta vis daugiau nuomonių, esą, ko žmogus neranda lietuviškoje žiniasklaidoje, tą dažniausiai aptinka Rusijos, Anglijos, Vokietijos ar net JAV internetinėse žiniasklaidos priemonėse. Gebėjimas apžvelgti skirtingų pasaulio taškų žiniasklaidą yra sveikintinas, tik ar žmogus, galintis skaityti rusų ir anglų kalba, taip pat gali tą informaciją atitinkamai priimti, t. y., žvelgti kritiškai, vertinti skirtingus šaltinius, analizuoti geopolitinę padėtį ir t. t. Juk tai reikalauja milžiniško žinių bagažo, didelės patirties ir išlavinto analitinio mąstymo...

Netikiu, kad kas trečias lietuvis turi (nemokamą) internetą, moka anglų kalbą ir naršo jame nuo ryto iki vakaro. Australijoje tai taip, nes visi bibliotekų, mokyklų kampai užstatyti kompiuteriais, bet ir tai suabejočiau...

Kitas klausimas, kam tos informacijos tiek daug reikia? Jeigu nesi žurnalistas, tai kam tiek daug pasaulio žinių sekti? O analitiniai straipsniai yra vertybė ir jų jokia TV ar radijas nepakeis. Tai klasika ir jiems rašyti reikalingi subrendę žurnalistai.

Ateis laikas viskam - ir subrendimui, ir Lietuvos žiniasklaidos subrandinimui. Reikia mokėti išlaukti veikiant. Nauja vidinė transformacija paliečia visus žmones ir vertybės laikui bėgant keisis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-03-24 09:41
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

L Kaleda

2014-07-15 07:32

Kaip idomu. As siais metais interviu niekam Niekam nedaviau. Cia iskarpos is labai seno. Pas en atsakymai. Viskas juda/keiciasi.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

matyt ozkas gane, nes Esu labai akademinio mąstymo

2014-04-21 13:34

"Netikiu, kad kas trečias lietuvis kaip subrendęs žurnalistas ir turi internetą, moka anglų kalbą ir naršo jame nuo ryto iki vakaro. Australijoje tai taip, nes visi bibliotekų, mokyklų kampai užstatyti kompiuteriais, bet ir tai suabejočiau...
kam tos informacijos tiek daug reikia? Jeigu nesi žurnalistas, tai kam tiek daug pasaulio žinių sekti?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

as didelės patirties, išlavinto analitinio mąstymo,subrendęs žurnalistas

2014-04-21 13:26

" IQ klausimus - taip išsiaiškina intelektualiausius gyventojų sluoksnius pagal lytį, amžiaus skirtumus, pagal išsilavinimą ir t. t. Argi neįdomu sužinoti savo intelekto lygį?" Kam viesinti savo intelekto lygi? Uzmigo TSRS pabudo kapitalizmas. Cenzura, pamokymai,nurodymai ziniasklaidai."Žiniasklaida turi visas priemones paremti lyderių idėjas ir pakelti visuomenę į aukštesnį sąmoningumo lygį. Duokite žmonėms viltį ir idėjų. Dirbkime ne 8, bet 12 valandų.". Mes jau ta praejom. Kas naujo?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Pencija ir veteranas

2014-04-21 12:38

Labas Lolita, Geros vakarines naujieneles. Pirmyn užkariauti jaunimelį žalią! Imk arklą, pjuklą ir lyrą! ( Kūjo nepamiršk).Čia mes jau ilsimės.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Buvę vakariniečiai

2014-03-26 08:59

Linkėjimai Lolitai. Ji dirbo "Vakarinėse naujienuose".

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media